Pataisos priimtos rengiantis nuo rugsėjo įsigaliojančiam vadinamajam įtraukiojo ugdymo modeliui, reiškiančiam, kad specialiųjų poreikių vaikai galės rinktis artimiausią bendrojo ugdymo mokyklą.
Mokytojų profsąjungos sutinka, kad Seimo priimtos pataisos yra reikalingos, bet jomis tik gelbėjamasi iš padėties.
2020 metais praeitos kadencijos Seimas nutarė, jog jei klasėje mokosi didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, joje privalo būti du mokytojai. Šią savaitę priėmus pataisas nustatyta, jog greta mokytojo galės dirbti pagal konkretaus vaiko ar vaikų poreikius atrinkti švietimo pagalbos specialistai, psichologai ar kitokie specialistai.
Švietimo ministerija pripažįsta, jog pakeitimai inicijuoti, nes mokyklos neturi prabangos skirti du mokytojus vienai klasei.
„(...) Tokios galimybės realizuoti visu šimtu procentu tikrai nėra. Todėl Seimo nariai buvo pateikę šį švietimo įstatymo keitimą, kuriam iš esmės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pritarė“, – BNS šią savaitę sakė švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas.
„Tam tikra prasme sudarytume tam tikrą laisvę mokykloms spręsti, o kaip geriau tas pamokas organizuoti“, – pridūrė jis.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas BNS sakė, kad pataisų prireikė, nes taikyti įtraukiojo ugdymo modelį nuo rugsėjo nėra pasiruošta.
„Jie gelbėjasi iš padėties, nes, pasikartosiu, jeigu nebūtų šito pakeitimo dabar priėmę, galiojanti įstatymo norma nuo rugsėjo mėnesio neveiktų“, – BNS teigė E. Milešinas.
Profsąjungos pirmininko teigimu, norint įgyvendinti senąjį reikalavimą dėl dviejų mokytojų, reikėtų perskistyti finansavimą mokykloms.
„Rinkiminiais metais, kada praktiškai rudenį mes turim rinkimus, atidaryti biudžeto įstatymo klausimą liepos mėnesį, besibaigiant sesijai, tai – neįmanoma. Realiai ką Seimo nariai bekalbėtų, tokie dalykai per savaitę laiko nepadaromi“, – sakė E. Milešinas.
Pasak švieitmo viceministro I. Gaižiūno, kita priimtų pataisų priežastis – 103-ose klasėse vykdytų bandomųjų tyrimų rezultatai.
„Bandomosios 103 klasės, kuriose dirbo daugiau specialistų, būtent ir parodė, kad iš tikrųjų reikia daugiau lankstumo ir daugiau įvairovės, kai kalbam apie vaikus turinčius didelius ar labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius“, – pasakojo viceministras.
Nors LŠMPS nariams kyla klausimų, kodėl bandomieji tyrimai vyksta tik po įstatymo dėl įtraukiojo ugdymo priėmimo 2020 metais, jie pritaria matomiems rezultatams, bet įžvelgia kitą problemą – specialistų ir lėšų trūkumą.
„(Bandomiesiems tyrimams – BNS) yra papildomai skiriamas finansavimas, tada atsiranda papildomai galimybė mokykloms samdyti specialistus, atsiranda daugiau etatų ir tada jau dirba keli žmonės, keli pedagogai klasėje su tokiais vaikais. Ir kaip ir ministerija sakė, kad kaip ir pasiteisina tokie dalykai ir galbūt ne antras mokytojas, o švietimo pagalbos specialistas (reikalingas). Bet pasikartosiu – tam reikalingi resursai“, – sakė E. Milešinas.
Iki šiol mokyklose nebuvo taikoma griežtų taisyklių, kiek ir kokių specialistų turi dirbti klasėje, kuomet joje mokosi specialiųjų poreikių turintys vaikai.
Dažnu atveju buvo samdomi mokytojų padėjėjai, kuriems nėra keliami kvalifikaciniai reikalavimai.
LŠMPS pirmininko teigimu, dėl resursų trūkumo situacija mokyklose išliks panaši ir nuo rugsėjo.
„Kiekviena įstaiga turi turėti lėšų ir etatų skaičių, kad galėtų samdyti žmones. Ir antras dalykas, jeigu yra pinigai, reikia fiziškai žmonių, tai yra jau specialistų, kurie ateitų ir dirbtų tą darbą. Kol kas, šiandien dienai, pagal tai, kokia yra situacija ir su žmonių skaičium, ir su finansinėm galimybėm, biudžeto lėšom, aš manau, kad situacija nesikeis ir išliks tokia pati, kokia yra“, – sakė E. Milešinas.
Švietimo viceministras I. Gaižiūnas BNS teigė, jog klausimas dėl mokyotojų padėjėjų kvalifikacijos kėlimo jiems žinomas, tačiau konkretus sprendimas, kokie nauji reikalavimai bus nustatyti, dar nepriimtas.
