Anot jos, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) turėtų bendradarbiauti su teisėsauga, kad nelegalus atliekų vežimas būtų užkardytas, o vežėjai – baudžiami griežčiau.
„Reikėtų diskusijos dėl bendradarbiavimo su kitomis institucijomis – operatyvinėmis institucijomis, kurios padėtų AAD ir bendradarbiautų užkardant tam tikrus aplinkosauginius nusižengimus ir iš to norėčiau, kad išeitų diskusija apie galimybę keliauti į baudžiamąją atsakomybę tiems pažeidėjams, kurie parazitiškai veikia žinodami, kad valstybė nenubaus per finansus, nes jie nieko neturi, neregistruoja jokių namų, jokių pajamų, jokių mašinų. Jie kartoja ir kartoja tam tikras veiklas“, – ketvirtadienį komiteto posėdyje sakė A. Gedvilienė.
Jos teigimu, prireiks laiko priimti sprendimus: „Sprendimus priimsime vėliau. Neužteks vieno komiteto posėdžio, reikia ilgesnės darbotvarkės sesijos“.
Seimas nelegalių atliekų vežėjų kontrolės klausimo ėmėsi po to, kai naujienų portalas 15min.lt šią savaitę paskelbė tyrimą dėl nelegalaus atliekų verslo – jis atskleidė nelegalius sąvartynus Vilniaus rajone, Marijampolio miške bei sostinės Kazbėjų gatvėje.
AAD vadovas Giedrius Kadziauskas sako, kad filmas tik patvirtino anksčiau žinomą problemą, kad aplinkosaugininkai negali pažaboti nuolatinių pažeidėjų.
„Tai, ką parodė šis filmas ir ką mes iš tiesų žinojome – kad mokame pamatyti taškines problemas, tačiau nesugebame susitvarkyti su sisteminiais pažeidėjais, kai nelegalus atliekų vežimas yra komercinė veikla“, – posėdyje kalbėjo departamento vadovas.
G. Kadziausko manymu, dabartinių priemonių neužtenka atgrasyti nelegalių atliekų vežėjų nuo šios veiklos.
„Akivaizdu, kad viena viena iš priemonių, kurios trūksta, tai kažkokios atsakomybės, kuri sisteminius pažeidėjus priverstų šios veiklos atsisakyti“, – teigė G. Kadziauskas.
Jis patvirtino, kad abu filme parodyti atvejai buvo žinomi ne vienerius metus, nelegalūs vežėjai bausti.
„Abu atvejai, kurie yra minimi filme, yra ir buvo mums žinomi. Tai Juodžių kaimo situacija – nuo 2018 metų, buvo ir bausti, ir privalomieji nurodymai surašyti tiems veikėjams. Kitu atveju tas nelegalus atliekų vežėjas nuo 2021 metų yra baustas aštuonis kartus, turi nesumokėtų baudų virš 10 tūkstančių“, – sakė G. Kadziauskas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad AAD turėtų daugiau resursų skirti ne tikrinimui, o šešėlinės rinkos analizei ir pagal jos rezultatus planuoti veiksmus.
„Per daug patikrinimų yra ne planiniai, ne mafijos gaudymas, o važiavimas į vietą ir skambiai pasakymas, kad yra užteršta teritorija. (...) Inspektoriaus nuėjimas į kontrolės vietą ir pažeidimo fiksavimas jau reiškia, kad sistema veikia blogai“, – komiteto posėdyje sakė jis.
Ministro manymu, miškų teršimo atvejai taip pat įrodo, jog institucijos blogai atliko prevencinį darbą.
„Tai reiškia, kad neatidirbome su prevencija gyventojų informavimu, gyventojas nežinojo, kaip legaliai išvežti, kaip užstikrinti legalų vežimą, kur galima nemokamai priduoti. Nes ir gyventojus tie recidyvistai apgauna“, – kalbėjo S. Gentvilas.
A. Gedvilienė pritarė, kad sprendžiant problemą reikia keisti sistemą ir daugiau dėmesio skirti prevencijai, tačiau kartu negailestingai bausti ir didžiuosius pažeidėjus.
„Suprantu, kad sistema turi keistis, visų pirma turime eiti į preventyvų darbą, kad visuomenė būtų pakankamai informuota apie galimybes viską susitvarkyti legaliai ir daryti kuo mažesnę žalą gamtai, mes turime būti konsultuojanti institucija AAD, bet kita vertus, stambiems pažeidėjams būti negailestingi“, – teigė ji.
AAD duomenimis, per praėjusius metus už nelegalių atliekų vežėjų padarytus pažeidimus surašyti 96 administracinių nusižengimų protokolai.
