Pirmadienį A. Gedvilas socialinio tinklo paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame nurodė, kad „Statistikos departamento atvirų duomenų suvestinėje apie COVID-19 vakcinavimą amžiuje iki 15 metų matoma, kad buvo paskiepyta 13 vaikų“.
„Generalinės prokuratūros paprašiau įvertinti, ištirti, ir, jei buvo padarytas nusikaltimas mažamečių bei nepilnamečių vaikų atžvilgiu, pradėti ikiteisminį tyrimą bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltus asmenis“, – rašė politikas.
Statistikos departamentas aiškina, kad dalis šių įrašų yra paprasčiausia klaida, o dalis yra išties paskiepyti vaikai, tačiau su tėvų sutikimu ir medikų žinia.
„Seimo narys kreipėsi į Lietuvos statistikos departamentą. Jam buvo paaiškinta, kad tai, tikėtina, yra klaidos, ir paprašyta palaukti, kol bus peržiūrėtas kiekvienas atvejis iš minėtų 13-os“, – nurodo departamentas.
A. Gedvilas: duomenis skelbė pats departamentas
Vėliau pirmadienį išplatintame pranešime A. Gedvilas teigė, kad šią informaciją viešai prieinamuose duomenyse pateikė pats Statistikos departamentas, ją galėjo matyti „visi Lietuvos žmonės kelis mėnesius ir jokių šios informacijos patikslinimų arba paneigimų iki šios dienos nebuvo“.
„Argi tai galima vadinti klaidinančia informacija?“ – klausė politikas.
Anot parlamentaro, dėl šios informacijos į Statistikos departamentą jis kreipėsi dar praėjusią savaitę, tačiau paaiškinimo negavo iki šiol.
„Pateikti detalius paaiškinimus dėl oficialioje statistikoje pateikiamų duomenų Sveikatos apsaugos ministerija ir Statistikos departamentas sugebėjo per vieną dieną tik po to, kai kreipiausi į prokuratūrą. Tiesa, jų sulaukiau ne asmeniškai, kaip žadėta, o viešoje erdvėje, kartu bandant sumenkinti mano asmenį“, – teigė A. Gedvilas.
„Per šį laiką informacija nebuvo atnaujinta, jos niekas nekomentavo, prie jos neatsirado užrašas, kad ji yra tikslinama“, – pridūrė jis.
Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS patvirtino, kad prokuratūra pirmadienį gavo A. Gedvilo kreipimąsi. Anot jos, prašymas „bus išnagrinėtas įstatymų numatyta tvarka ir tuomet bus priimtas sprendimas, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą“.
Dali duomenų statistikoje atsirado per klaidą
Statistikos departamento teigimu, iš atvirų duomenų išfiltravus paskiepytų 0–14 metų amžiaus vaikų grupę, išties pateikiama 13 įrašų, tačiau ne visi jie yra susiję su vaikų skiepijimu.
Amžiaus grupėje nuo 0 iki 4 metų atsidūrė keturi įrašai.
„Trys iš jų atsirado Klaipėdoje paskiepijus Lietuvoje dirbančius užsieniečius, neturinčius lietuviškų asmens kodų. Skiepijanti įstaiga, norėdama pažymėti, kad amžius nežinomas, amžiaus skiltyje įrašė nulius. Vienas klaidingas įrašas buvo iš Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro: dokumento forma nepasirašyta, asmuo be asmens kodo, įstaiga patvirtino, kad tai klaida“, – nurodė departamentas.
Vienas vakcinacijos įrašas buvo 5–9 metų grupėje.
„Įrašas rodė, kad paskiepytas 6 metų asmuo. Skiepijanti įstaiga Šiaulių centro poliklinika patvirtino, kad tai klaidingas duomenų suvedimas“, – rašoma pranešime.
Statistikų teigimu, aštuoni vakcinacijos įrašai buvo 10–14 metų grupėje.
„Du iš jų 12-os metų: dėl vieno skiepijanti įstaiga jau patvirtino, kad tai suvedimo klaida, kito patvirtinimo dar laukiame“, – nurodė departamentas.
Paskiepyti sportininkai, sunkiai sergantys vaikai
Tuo metu šeši įrašai apie 14 metų paskiepytus vaikus, anot Statistikos departamento, yra teisingi.
„Šie skiepijimo atvejai susiję su sportininkais, norinčiais dalyvauti varžybose, sunkiai sergančiais vaikais, kurių skiepijimui tėvai davė raštiškus sutikimus“, – teigiama pranešime.
Departamento teigimu, antradienį „atvirų duomenų lentelė jau atnaujinta“.
Europos vaistų agentūra (EVA) gegužės pabaigoje paskelbė, kad pritaria 12–15 metų vaikų skiepijimui bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina nuo pandeminio koronaviruso. Iki šiol šia vakcina leista skiepyti žmones nuo 16 metų, o visomis kitomis patvirtintomis vakcinomis – nuo 18 metų.
Kaip BNS informavo sveikatos apsaugos ministro patarėja Aistė Šuksta, Lietuvai, kaip ir kitoms Europos Sąjungos šalims narėms, šie pakeitimai įsigalioja automatiškai.
„Lietuva kol kas nepradėjo šio proceso masiškai, tačiau jei ir buvo pavienių vakcinacijos atvejų, jie atitinka teisinį reglamentavimą. Lietuvai nereikia keisti teisės aktų dėl šio proceso“, – sakė ministro atstovė.
Savo ruožtu A. Gedvilas atkreipė dėmesį, kad beveik visi vaikai paskiepyti iki EVA sprendimo, o dalis jų – ne „Pfizer“, o „AstraZeneca“ vakcina. Tačiau A. Šuksta teigė, kad ir toks variantas yra įmanomas.
„Jei vakcinacija buvo atlikta prieš EVA sprendimą, toks modelis taip pat yra įmanomas gydytojų konsiliumo sprendimu, kuomet šis preparatas, kaip ir bet kuris kitas vaistas, gali būti naudojamas off-label (ne pagal gamintojo nurodymus – BNS)“, – pridūrė ji.
Iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyta 1 mln. 120 tūkst. 111 asmenų, abiem dozėmis – 678 tūkst. 83 žmonės.
