Su mama Lina Strangiene keturios sesutės: Milena, Lėja, Luknė ir Luka, – atostogauja kaime, visai netoli sodybos teka Jūros upė. Čia, giminaičių name, šeima gyvena šiltuoju laikotarpiu jau ne vienerius metus ir labai džiaugiasi tokia galimybe.
„Gyvename gražioje vietoje, aplink miškai, skardžiai, vaikams tyresnis oras. Čia gyventi tikra pasaka. Rugsėjo 8 dieną dukrytės švęs 8-ąjį gimtadienį. Trys vyresniosios mergaitės Tarailių progimnazijoje baigė pirmąją klasę, o jauniausioji Luka lankė Tauragės vaikų reabilitacijos centrą-mokyklą „Pušelė“. Vyresniosios buvo garbės lentoje, tik prieš vasarą, atšilus orams, buvo joms „tinginiukai“ įsijungę. Lankė mokyklos būrelius, nes kitur vežioti neturiu galimybės. Stovyklos per brangu, todėl iki rugsėjo visos gyvensime ir atostogausime čia“, – atviravo daugiavaikė mama.
Lina džiaugiasi, kad dukros smalsios, aktyvios ir energingos, nors dėl jų judrumo mamai tik sunkiau. Mergaitės per mokslo metus įprato anksti keltis, todėl ir dabar, atostogų metu, nelinkusios ilgiau miegoti. Būsimoms antrokėlėms smagiausia pramoga – maudynės Jūroje.
„Jos anksti ryte jau pradeda krebždėti. Jūra netoli, dažnai maudytis važiuojame, joms tai pirmoje vietoje. Čia netoli yra seklus paplūdimys. Kieme turime sūpynes, čiuožyklą, hamaką, yra veiklos. Kambaryje stato „Lego“ kaladėles, mėgsta knygutes pavartyti ir paskaitinėti. Ypač Milenos rankose dažnai pamatysi knygutę, ji noriai skaito. Kai visos atsikelia ir pavalgo, tuoj skuba į kiemą važinėtis dviračiais. Bėgioja, žaidžia įvairius žaidimus“, – dukrelių pomėgius atskleidė ketvertuko mama.
Mergaitėms augant vis labiau atsiskleidžia jų gabumai, charakteris, panašumas ir skirtumai. Lėja su Lukne panašaus būdo, o štai Milena, mamos teigimu, visiškai kitokia ir išvaizda, ir charakteriu. Dviem dukroms geriau sekasi matematika, o vienai – skaitymas ir lietuvių kalba. Vienos labiau linkusios į tiksliuosius mokslus, o kita – į humanitarinius.
„Atsikėlusi Milena skuba susitvarkyti savo kambarį, pasikloti lovelę. O Lėjai ir Luknei vis reikia priminti tai padaryti, kartais net varu varyti. Svajonės jų keičiasi kas dieną, užaugusios nori būti tai gydytoja, tai kirpėja ar pardavėja, įsivaizduoja, kad parduotuvėje tada galės imti, ką norės. Nesupranta dar. Tik Lėja nepersigalvoja, antri metai sako, kad bus odontologė. Man jos labai geros, švelnios, esu labai laiminga mama, dukros – visas mano gyvenimas ir viso gyvenimo prasmė, neįsivaizduoju savęs be savo vaikų“, – teigė moteris, švelniai glostydama ją apsikabinusioms dukroms galveles.
Nėra kada nuobodžiauti
Vasaros atostogų metu L.Strangienei darbo nesumažėja, netgi padaugėja. Moteris turi suspėti visus ūkio darbus nudirbti ir su dukromis užsiimti. Lina augina žalumynus, daržoves, šiltnamyje – agurkus ir pomidorus. Pavasarį sodybos kieme žydėjo ankstyvosios gėlės, narcizai, dabar žiedus skleidžia vasarinės, patinka jai ir jurginai. Gvazdikėliai, kuriuos dukros įteikė Motinos dienos proga grįžusios iš mokyklos, gausiai žydi pasodinti gėlyne, mergaitės juos laisto.
Kokius tik mama darbus dirba, sesutėms jie visi įdomūs, stengiasi pačios pabandyti, daryti taip, kaip mama daro. Sėdama daržoves dukrelėms Lina leido berti sėklas į žemę, vėliau jos smalsiai stebėjo, kaip jos dygo, stiebėsi daigeliai, vis didesni augo. Nuėmusi derlių rūpestinga mama prisiruošia atsargų, konservuoja ir užšaldo, žiemai nepritrūksta braškių ir mėlynių. Tik mišrainių žiemai neruošia, nes mergaitės jų nemėgsta. L.Strangienei labai patinka grybauti, tačiau laiko tam nelieka, todėl grybais aprūpina giminaičiai – ji juos šaldo ir marinuoja.
„Turiu dvidešimt dedeklių vištikių, kiaušinius parduodu ir sau užtenka. Auginame tokį pat būrį mėsinių viščiukų. Turime du triušiukus, du šuniukus ir dvi kates. Dukros man padeda, jos kiaušinius surenka, palesina vištas. Pamačiusios kokią gėlytę, kurios nepažįsta, tuoj puola klausti pavadinimo. Pastebėjusios paukštelį parbėga, pasakoja, kokios jo kojytės ir sparneliai, klausia, kas jis toks. O aš nežinau, nes jo nemačiau. Bitė dar nė vienai neįgėlė, nes pasisaugo, žino, kas gali būti. Bėgioja jos paskui drugelius, o vabaliukų prisibijo, kaip ir mamytė. Mergaitės visą dieną lauke“, – pasakojo Lina.
Visada kartu
Šaltuoju laikotarpiu Lina planuoja vėl grįžti gyventi į Tauragę, nes jauniausiai dukrelei dažnai reikalingos mankštos, masažai, reabilitacija. Bute, savivaldybės parūpintame, sugedo granulinė krosnis, todėl moteriai dabar tikras galvosūkis, kaip išspręsti šią problemą. Sudėtinga tai, kad jam pakeisti negavo leidimo, nesulaukė ir pagalbos.
„Sakiau, kad daugiau gyvenime niekur neisiu ir neprašysiu pagalbos. Galbūt kuras atpigs. Dirbti aš niekaip negaliu, juk dukrelių vienų nepaliksiu. Vyresnes mergytes pusseserės pasiimtų prižiūrėti pagelbėdamos, tačiau jauniausia neįgali, be manęs nepabūna. Ir dabar, kai aš lauke dirbu, ji turi mane matyti. Jei nemato, tai tuojau pat verkia“, – situaciją aiškino L.Strangienė, pasiguodusi, kad vis paskauda nugarą – tai komplikuoto ketvertuko gimdymo pasekmė.
Daugiavaikę mamą neramina valdžios planai integruoti neįgalius vaikus iš specialiųjų mokyklų į bendrojo ugdymo įstaigas kartu su sveikaisiais.
„Kol kas viskas yra įprastai. Nemanau, kad mano mažytę Luką galėtų šitaip integruoti, nes ji nešioja sauskelnes, reikia jas keisti, reikia ją pamaitinti, kadangi pati nepavalgo. Ji nevaikšto, ją visur vežimėliu reikia vežioti, nekalba. Turėtų būti atskiras žmogus prie šio vaiko. Jei gali jai skirti atskirą žmogų – tai prašom. Jei ją nuveš į paprastą mokyklą ir pastatys su vežimėliu – kas iš to? Specialiosiose mokyklose yra mokytojos, kurios būtent su tokiais vaikais užsiima. Kas apsaugos nuo patyčių? Kai darbelius daro, visada prie Lukutės stovi padėjėja, kuri su ja kartu dirba“, – argumentus išsakė L.Strangienė, kodėl nepritaria planuojamiems pokyčiams.
O mamai stiprybės, mergaitėms sveikatos, ypač mažajai.
