Itin nusekusios upės ir ežerai gamtosaugininkus dar liepos pradžioje privertė visoje Lietuvoje skelbti hidrologinę sausrą. Nors ji ir atšaukta – šių metų birželis tapo karščiausiu Lietuvos istorijoje. 20-ties laipsnių vidutinė mėnesio temperatūra beveik 5-iais laipsniais viršijo daugiametę normą ir išdžiovino daugybę mažų vandens telkinių, pelkių ir balų. Pasak gamtos tyrimo centro, būtent juose besidauginantiems uodams tai buvo ypač nepalanku.
„Uodų tikrai mažiau, nors jie anksti pavasarį prasidėjo, gegužės mėnesį buvo labai daug, lindo ir į butus, ir kitur, bet paskui dėl sausros sumažėjo, stipriai sumažėjo, bent tų, kurie siurbiantys kraują“, – teigė entomologas Povilas Ivinskas.
Nors uodų šiemet ir mažiau, šiltas ir sausas klimatas labai palankus kitiems kraujasiurbiams. Karštą vasaros dieną ne vienas prie vandens yra susidūręs su šilumą itin mėgstančiomis sparvomis – liaudiškai dar vadinamais bimbalais. Šilta vasaros pradžia buvo ypač palanki daugintis ir kitam žvejų siaubui – mašalams.
Tiesa, kitaip nei su uodais, Lietuvoje su mašalais kovojama ne vienus metus. Ties siena su Baltarusija šiemet į Nemuną kaip ir kelerius paskutinius metus išpilta apie 6000 litrų biologinio preparato „Lactobac“, skirto naikinti šio kraujasiurbio lervas. Tiesa, pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, nors Druskininkų poilsiautojai dėl to ir gali džiaugtis, lazda turi du galus.
„Jais vandenyje minta labai daug žuvų, bestuburių. Jie nėra šiaip iš niekur. Guodžia tik tai, kad ne visi jie žūsta – tai įrodo, kad ir kasmet jų ant vandens augalų lervučių būna tiesiog kaip aksomas. Vadinasi, jie galbūt jau sugebėjo prisitaikyti, dalinai, prie tų žmogaus atakų prieš juos“, – aiškina S. Paltanavičius.
S. Paltanavičius tvirtina, kad dėl uodų sumažėjimo taip pat džiaugtis dar anksti.
„Štai dabar po lietų, kai kur Lietuvoje jau gerokai palijo po savaitės kitos, o reikia dviejų savaičių, kad tas ciklas kiaušinėlių išsivystytų ir nauja karta paplistų, taigi po poros savaičių, kurie į eglynus, prie pelkių, o ten daugiausia grybų šiuo metu bus pirmųjų ir baravykėlių visi ieškos, jie tikrai susitiks su uodais“, – įspėjo gamtos mylėtojas.
Lietuvoje yra kelios dešimtys uodų rūšių. Vieni jų gali platinti maliariją, kiti puola miškuose, dar kiti – gyvenamosiose patalpose. Tiesa, žmones puola toli gražu ne visi. Labiausiai mūsų šalyje paplitę vadinamieji paprastieji uodai. Būtent šių kraujasiurbių patelės dažniausiai ir siurbia žmonių kraują.
Specialistai įsitikinę, kad Lietuvoje, net ir įsitvirtinus šiltesniam klimatui, vargu, ar uodų ilgainiui sumažės. Galbūt net atvirkščiai.
„Galbūt ilgės jų skraidymo periodas. Šiaip maždaug dvi savaitės, trys savaitės jau labai daug, kad suaugęs uodas išgyventų, nes jis gyvens, tol kol pasimaitins. Galbūt ilgės tas jų suaugusių vabzdžių skraidymo periodas. Gamta išradinga“, – teigė S. Paltanavičius.
Mokslininkai sako, jog auką uodų patelės susiranda reaguodamos į prakaito kvapą, iškvepiamą anglies dioksidą ir šilumos spinduliavimą. Tiesa, ne visus žmones uodai puola vienodai – pasirodo, juos labiau vilioja tie, kurių medžiagų apykaita greitesnė.
