Gabrielius Landsbergis: spręsime dėl Vyriausybės pasitraukimo ir išankstinių Seimo rinkimų

„Situacija yra rimta ir tikrai nesusijusi tik su vienu asmeniu, kuris yra labiausiai linksniuojamas visuomenės ir žiniasklaidos. Esu stipriai nusiteikęs prieš linčo teismą ir stengiuosi į problemas, kurios iškyla valstybėje, žiūrėti sistemiškai.

Kitaip tariant, jeigu yra vieno asmens atsakomybė, padaryti netinkami veiksmai, tai niekada nesakyčiau kitaip, nei kad tas asmuo turi prisiimti atsakomybę. Tačiau jei tai sisteminės problemos išraiška, visada kviečiau ir siūliau spręsti sistemiškai“, – spaudos konferencijoje penktadienį kalbėjo G. Landsbergis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Atsistatydinimo prašymą Šimonytei įteikusi Šiugždinienė: „Niekada nesilaikiau nei šio, nei jokio kito posto“

Vytautas Bruveris – apie lėšų grobstymo skandalą: „Galbūt Šimonytė nujautė, kad ateis toks momentas“

Konservatorius Šiugždinienės vietoje atsistatydintų: paviešintos ataskaitos sukėlė daug klausimų

Anot jo, situacija atrodo tokia, kad vienas žmogus tapo sisteminės problemos simboliu ir jam pasitraukus, sistema taps geresne.

„Aš taip nemanau. Keliu klausimą, kuris, mano nuomone, yra pagrindinis – ar tokį aukštą skaidrumo ir atskaitomybės standartą Lietuvos politinė sistema gali atlaikyti. Tuo aš abejoju. Nesu įsitikinęs, kad tokį aukštą standartą gali atlaikyti Vyriausybė“, – sakė G. Landsbergis.

Jis prisipažino, kad būdamas Europos Parlamento nariu taip pat gavo reprezentacinių lėšų, tačiau jas pagrindžiančių čekių neturi.

„Aš nežinau, kaip tokį standartą gali atlaikyti Seimas. Kadangi vienas iš kaltinimų viešojoje erdvėje buvo susijęs, kad karantino metu buvo naudojamos transporto priemonės.

Viešai prieinama informacija apie Seimo narių keliones rodo, kad didelė Seimo narių dalis ne tik, kad nesumažino [kelionių] ar nevažinėjo karantino metu, kai kelionės buvo stipriai apribotos, bet didino išlaidas savo transportui.

Tokių Seimo narių yra daug. Tarp jų yra ir komitetų pirmininkai, ir gausybė kitų žmonių, kurie dabar lygiai taip pat tą linčo laužą gan stipriai kursto. Negaliu atsakyti, kur jie važiavo. Paklaustas gal ir aš nelabai atsakyčiau, kur aš važiavau 2020 metais“, – pasakojo konservatorių lyderis.

Jis teigė, kad nežino, ar tokį aukštą skaidrumo standartą atlaiko savivaldybių tarybų nariai, merai.

„Nežinau, ar jį atlaiko Kauno meras. Nežinau, ar tokį standartą atlaiko ir aukščiausia valstybės institucija ir jos vadovas – valstybės prezidentas, kuris pasirinko neatsakyti į klausimus iškeltus jūsų kolegų dviejų žurnalistų išleistoje knygoje“, – teigė G. Landsbergis.

Pasak jo, lieka du pasirinkimai – apsiriboti linčo teismu arba perkrauti visą politinę sistemą.

„Todėl šiandien renkame partijos prezidiumo posėdį, taip pat siūlysiu kviesti koalicijos pasitarimą ir tartis, kokiu keliu mes toliau judame. Ar mes sutarsime, kad mums užtenka ritualinių veiksmų, ar mes norime į sistemą žiūrėti atsakingai, kad tai visų mūsų bendra atsakomybė“, – kalbėjo TS-LKD lyderis.

G. Landsbergio teigimu, konservatorių prezidiumas ir koalicijos pasitarimas spręs dėl Vyriausybės pasitraukimo ir išankstinių Seimo rinkimų.

„Kitu atveju, mes turime ritualinį paaukojimą vieno žmogaus sistemoje, kurioje visi vienodai atsakingi. Aš lygiai taip pat“, – tvirtino konservatorių pirmininkas.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia įteikusi premjerei atsistatydinimo pareiškimą.

„Aš dar vakar pateikiau pareiškimą atsistatydinti ministrei pirmininkei. Labai ja pasitikiu ir gerbiu jos pasitikėjimą. Ministrės pirmininkės rankose sprendimas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministrė.

„Tikrai nesilaikiau niekada įsikibusi šios pozicijos. Tie, kas mane pažįsta, žino, kad man svarbiausia darbai, pokyčiai, švietimas, tikra ne mano asmeninė pozicija“, – teigė ji.

J. Šiugždinienė teigė apgailestaujanti, kad dėl jos paimtų išmokų už darbą Kauno miesto savivaldybės taryboje susidarė įspūdis, jog ji veikė neskaidriai ir nesąžiningai.

„Gailiuosi, kad įvyko tokia situacija. Tikrai nejaučiu kaltės, elgiausi pagal teisės aktus, tačiau apgailestauju, jeigu kam nors susidarė tokia regimybė. Svarbiausia, yra švietimas, įgyvendinu reformas, kurios buvo vilkintos daugiau kaip 20 metų, jos turi būti įgyvendintos“, – kalbėjo ministrė.

„Turbūt lengviausia pasitraukti“, – pridūrė ji.

I. Šimonytės biuro vadovė BNS patvirtino, kad premjerė gavo ministrės pareiškimą, tačiau detaliau savo sprendimų nekomentuoja.

Ministrės kėdė susvyravo praėjusią savaitę visuomenininkui Andriui Tapinui paviešinus, kad J. Šiugždinienės išlaidos jai dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare 2019–2020 metais siekė 13,8 tūkst. eurų ir suabejojus, ar pinigai buvo panaudoti skaidriai.

Premjerė trečiadienį pakartojo pasitikinti ministre. 

Pastaruoju metu daugiausiai klausimų žiniasklaidoje kilo dėl švietimo ministrės J. Šiugždinienės išlaidų jai dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare 2019–2020 metais.

J. Šiugždinienė 2019–2020 metais paėmė 13,8 tūkst. eurų išmokų, kaip skelbia pati ministrė,  vidutinės jos išlaidos per mėnesį taryboje siekė kiek daugiau nei 680 eurų.

Į viešumą išlindo ir kitų ministrų išlaidos, jiems dirbant savivaldybių tarybose. Kultūros ministro Simono Kairio išlaidos jam dirbant Kauno taryboje siekė daugiau kaip 35 tūkst. eurų, o finansų ministrės Gintarės Skaistės – daugiau kaip 20 tūkst. eurų, rodo ataskaitos.

S. Kairys Kauno tarybos nariu dirbo 2011-2019 metais, o G. Skaistė – 2007-2016 metais.