„Turime suprasti, kad šiandien, kaip juokingai tai skambėtų, šioje Vyriausybėje galėtų dbti Eligijus Masiulis, nes jis yra nenuteistas. Nepaisant visos jį sekančios epopėjos, kuri trunka ketverius metus, jis yra nenuteistas. Ir kai premjeras pasako, kad jam tinka jo komandoje dirbantys žmonės, kurie neturi teismo sprendimo, tai iš principo tinka ir toks žmogus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis, komentuodamas pirmąjį Gitano Nausėdos metinį pranešimą.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis yra teisiamas politinės korupcijos byloje.
Anot opozicijos lyderio, prezidentas priminė, kad visuomenė tikisi aukštesnių standartų iš politikų.
„Manau, kad visuomenė tikisi (...) moralinio įvertinimo, politinio įvertinimo, atsakomybės prisiėmimo, klaidos pripažinimo. Nors mažytės. Tai būtų labai svarbu, tai leistų pasitikėti, kad šita valstybė girdi visuomenės balsą ir ji yra jam jautri. Dabar matome priešingai ir prezidentas į tai atkreipė dėmesį – kad tokių standartų Lietuvoje nesame matę labai labai seniai, jeigu išvis esame matę“, – kalbėjo G. Landsbergis.
G. Nausėda metiniame pranešime pareiškė, kad valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelė Lietuvoje nuleista iki visiško dugno.
„Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti“, – sakė jis.
Konkrečių politikų prezidentas neįvardijo, tačiau pastarąjį pusmetį jis konfliktavo su valdančiaisiais dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus galimybių toliau eiti pareigas.
G. Landsbergis teigė metiniame pranešime taip pat išgirdęs valstybės vadovo siekį pagrįsti, kad jis buvo ir yra aktyvus vidaus politikoje.
„Prezidentas nemažai laiko skyrė savo kalboje išvardyti ir priminti, kad jis yra aktyvus vidaus politikoje. Prezidentas be Seimo palaikymo vidaus politikoje negali būti, jis turi ieškoti kalbos, ir, mano supratimu, jis tą kalbą randa. Galbūt lūkestis yra toks, kad mes sutiksime 100 proc., kad visais klausimais rasime (sutarimą – BNS), bet pavyko rasti ir kompromisų, kai kurie sprendimai buvo pataisyti, kai kuriuos sprendimus atmetė valdantieji, nors opozicija palaikė, kai kuriuos sprendimus, priešingai, palaikė valdantieji, nors opozicija nemanė, kad jie yra iki galo geri. Aš čia didelio iššūkio nematau“, – kalbėjo opozicijos lyderis.
Kita vertus, jis teigė pasigedęs aiškesnių valstybės vadovo prioritetų konkrečiose srityse – kas bus daroma norint pasiekti iškeltus tikslus.
„Jeigu suprantame, kad pasitikėjimas, jo trūkumas valstybėje yra viena didžiausių problemų, neleidžiančių mums efektyviai priimti sprendimus, ką prezidentas gali padaryti. Ar jis gali išgirsti tuos, kurie galbūt nepritaria jam? Ar jis pasiruošęs juos išklausyti, jeigu kas nors mato, kad Astravo problema yra didelė problema? Ar jis gali tai išgirsti, ar ne? Išgirsdamas jis irgi didina pasitikėjimą“, – teigė G. Landsbergis.
„Jis neturi viską priimti vienbalsiai, bet išgirsti, lipdyti tas šukes, kurios pabirusios po politines grindis, ir lipdyti tą indą“, – sakė politikas.
Ketvirtadienį G. Nausėda Seime perskaitė pirmąjį savo metinį pranešimą.
