Primename, jog visai neseniai G. Landsbergis pasiūlė po rinkimų kurti koaliciją tarp socialdemokratų ir konservatorių. Socialdemokratų pirmininkė V. Blinkevičiūtė tokį variantą atmeta iš esmės, o štai G. Landsbergis mano, jog tokia koalicija tikrai galėtų veikti. Anot ministro, svarbiausias tikslas – sustabdyti radikalus.
„Jaučiu socialdemokratų jautrumą, alerginę reakciją. Nors iš tiesų kai pagalvoji, vakaruose yra gausybė valstybių, kur tai yra daroma. Svarbiausia, koks yra tikslas“, – teigė G. Landsbergis.
„Vienas iš jų – neleisti radikalams įsigalėti tiek, kad jie rastų vietą Vyriausybėje. Ir tų radikalų tikrai ateina, gana stipri banga. Ir ji ateis iš regionų, kur socialdemokratai silpnėja“, – pridūrė ministras.
Kaip radikalo pavyzdį, G. Landsbergis pirmiausia įvardija partijos „Nemuno Aušra“ pirmininką Remigijų Žemaitaitį.
„Pirmiausia poną Žemaitaitį. Turbūt jis labiausiai tai įkūnija. Yra ir formali nuostata – KT išvada, kurioje jis pavadintas sistemiškai antisemitines nuostatas skleidžiančiu Seimo nariu“, – vardijo politikas.
Pateikė neeilinį palyginimą
Žinių radijo laidos „Pozicija“ vedėjas Raigardas Musnickas tuomet paklausė, ar tikrai galima R. Žemaitaitį vadinti rusofilu, ar prieš valstybę nusiteikusiu asmeniu. Tuomet G. Landsbergis pateikė neeilinį palyginimą.
„Yra tokia istorinė paralelė, kurią norėčiau pakartoti. 1933 m. Vokietijoje taip pat buvo manančių, kad ateinantis į valdžią Hitleris galbūt turi ir teigiamų pusių. O jo šioks toks antisemitizmas yra suvaldomas, kai jis prisiims atsakomybę. Ir būtent tų nuosaikiųjų jėgų nuolaidžiavimas radikalams, leido suformuoti režimą, kuris atnešė visas blogybes į Europą.
Aš suprantu, kad pavyzdys radikalus, bet tai ypatingai stiprus simbolis. Ar mūsų prezidentas neužsiima tos pačios pozicijos, ar jis neturėtų parodyti lyderystės? “, – klausė G. Landsbergis.
„Manau, kad yra reikalinga labai rimta vidinė diskusija. Jeigu socialdemokratai nori kalbėtis, mes tą galime padaryti ir neviešai. Mūsų durys yra atviros“, – trečiadienį „Žinių radijui“ tvirtino G. Landsbergis.
Be to, Lietuvos diplomatijos vadovas suabejojo ir prezidento Gitano Nausėdos pozicija. Pasak jo, šalies vadovas vengia aiškiai užkirsti kelią radikalių jėgų pateikimui į valdžią.
„Ar mūsų prezidentas neužsiima tos pačios pozicijos? Ar jis neturėtų parodyti lyderystės, pasakydamas, kad privalo būti suformuotas sanitarinis kordonas nepraleisti radikalių jėgų į Vyriausybę?“, – klausė G. Landsbergis.
Prakalbo ir apie eurokomisaro skyrimo procesą
Viešojoje erdvėje G. Landsbergio pavardė dažnai nuskambėdavo ir kitame kontekste – jis buvo įvardijamas kaip pagrindinis kandidatas į eurokomisaro postą. Visgi, tokia idėja nesižavėjo nei prezidentūra, nei koalicijos partneriai. Pats G. Landsbergis teigia, kad nežino, kodėl jo kandidatūra buvo taip daug aptariama.
„Nežinau, sunku man pasakyti. Turbūt irgi esate tai pastebėjęs, kad Landsbergio pavardę pridedant bet kokiame kontekste, prie kokio nors ilgesnio sakinio, jis tampa populiariu sakiniu, traukiančiu visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį“, – svarstė politikas.
„Buvo kalbėta apie daug pavardžių. Buvo aptariami įvairūs variantai, įvairūs kandidatai. Pirmiausia galvojant apie tai, kad praeityje Lietuva yra praleidusį progą sudalyvauti rimtose derybose.
Esame palikti už borto ir gauname, tai kas lieka. Aš pasakiau, kad diskusijoje dalyvauti negaliu, nes nebūčiau objektyvus“, – pridūrė G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras kartoja, kad racionalių argumentų jo kandidatūrai atmesti – nebuvo.
„Tų asmenų bus ateityje ir daugiau, tuo net neabejoju. Tiesiog yra toks veikimo modelis. Kažką priimti sau yra labai sudėtinga, nes tie argumentai nuolat keisdavosi. Priimu tai, kad racionalaus, paaiškinančio argumento nebuvo“, – dėstė G. Landsbergis.
Anot politiko, A. Kubiliaus kandidatūra buvo patvirtina, mat jau nebebuvo kitų galimybių.
„Kubiliaus jau nebebuvo kaip nebepraleisti. Atmetus vieną partijos pirmininką, antrąjį jau reikia tvirtinti. Prezidentas, užėmęs ne pačią konstruktyviausią poziciją, įvarė save į spąstus. Nebebuvo ką daryti ir reikėjo tvirtinti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė G. Landsbergis.
Netrukus G. Landsbergis pajuokavo, jog jeigu nebūtų tikusi ir A. Kubiliaus kandidatūra, galbūt būtų reikėję siūlyti ir profesoriaus Vytauto Landsbergio kandidatūrą. Visgi panašu, jog Užsienio reikalų ministrą eurokomisaro skyrimo tema erzina.
„Palikim tą temą. Tebūnie istorikams ši tema, ne be politologams ar politikams“, – tepasakė G. Landsbergis.
Ministras taip pat paneigė gandus, kad imsis kokių nors aviantūrų, nesusijusių su artėjančiais Seimo rinkimais. Jis teigė, jog jo nedomintų ir ambasadoriaus pozicija.
„Mano tikslas yra Žaliakalnio vienmandatė, partijos vedimas į rinkimus, galimybė formuoti vyriausybę ir toliau tęsti darbus“, – pabrėžė politikas.
