„Taip, mes įsitikinę, kad tikras karas yra tikėtinas scenarijus“, – Briuselyje žurnalistams pirmadienį sakė G. Landsbergis, atvykęs į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame taip pat bus kalbamasi su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.
Anot jo, ministrai be kita ko aptars galimas sankcijas Maskvai.
„Laikausi pozicijos, kad sienos kirtimas jau yra raudonos linijos peržengimas. Turiu omenyje ir politinį sienos kirtimą, iš esmės, bandant kištis į kitos valstybės politinius reikalus“, – teigė jis, paklaustas, ar turi omenyje ir pranešimus apie galimą valdžios perversmo Kijeve organizavimą.
„Manau, Kremlius, Rusija, nebūtinai patys žmonės, įvertino sankcijų galimybę. Ir mes turime iš tiesų laikytis savo žodžių, kai sakome, kad sankcijos bus nepakeliamos – jos ir turi būti nepakeliamos, ir tai vienintelis atgrasymo būdas. Jei jos bus pakeliamos, tuomet tai nebėra atgrasymas“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Iš esmės, turime nuspręsti, ar norime atgrasyti nuo karo. Jei ne – tuomet turime imtis kitų priemonių, tuomet turime toliau siųsti amuniciją, reikmenis, kad jie galėtų gintis. Tai Baltijos šalys ir daro“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.
Paklaustas, kaip reaguoja į Berlyno pastaruoju metu siunčiamus nenuoseklius signalus dėl pozicijos Rusijos, ginkluotės perdavimo Ukrainai atžvilgiu, G. Landsbergis akcentavo, kad Vokietijoje, kuri pastaruosius 16 metų buvo „stabilumo garantas Europoje ir aplink Europą“, situacija yra sudėtinga dėl ką tik pradėjusios dirbti naujos Vyriausybės.
Vis dėlto jis tvirtino tikintis, kad ši situacija „nėra ta, kurios jie patys norėjo“ ir ragino partneriams dėl Vokietijos būti kantriems.
„Tai, ką matome, šis Vokietijos bandomas megzti pokalbis, kaip reaguoti į dabartinę situaciją – esu kantrus ir raginu būti kantriems“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į ES kaimynystėje esančią Baltarusiją esą planuojamoms bendroms pratyboms.
Siekiant deeskaluoti situaciją penktadienį įvyko A. Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimas, per kurį JAV pažadėjo šią savaitę raštu atsakyti į Rusijos saugumo reikalavimus. Rusiją reikalauja, kad NATO nesuteiktų narystės Ukrainai ir jokioms kitoms buvusioms sovietinėms respublikoms, be to, nedislokuotų jose savo pajėgų bei ginkluotės.
Didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo, NATO sąjungininkai pirmadienį paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų bloko rytinio sparno gynybą.
