„Aš manau, kad šiandien svarbiausias faktas yra, kad prezidentas pasirašė ir mes turime veikiantį įstatymą. Minėjau, kad šitame etape labai svarbu, ką mes visi politikai, vieši asmenys, kalbame, dėl to, kad mūsų žodžiai yra verčiami tuoj pat į anglų, arabų, kurdų kalbas, jie yra platinami ir gali veikti kaip papildomas kvietimas atvykti arba kaip atgrasymo priemonė geriau nevykti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.
„Nepriklausomai nuo to, kokiai partijai priklausome ar kur esame politiniame lauke, turime sutarti, kad mes siųsime vieningą žinią, kad į Lietuvą atvykti ir Europos Sąjungą galima tik legaliai“, – teigė jis.
G. Landsbergis neatmetė galimybės rudenį taisyti įstatymą.
„Susirinks Seimas rudenį, išklausys pastabų, jeigu tokių yra, galų gale, pažiūrėsime, kaip pats procesas veikia“, – sakė jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė pataisas, kurios susiaurina neteisėtų migrantų teises, tačiau pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojų teisės neturi būti ribojamos labiau, nei tai būtina, o šio įstatymo trūkumai turi būti ištaisyti artimiausiu metu.
Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisomis sutrumpintos prieglobsčio prašymo procedūros, taip pat apribotos kai kurios neteisėtų migrantų teisės, šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl jų antplūdžio.
Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos pareiškė, kad pataisos iš esmės įteisins žmogaus teisių pažeidimus.
Teisininkai išsakė pastabų dėl galimo pataisų prieštaravimo Konstitucijai dėl neužtikrintos teisės į apeliaciją, sulaukus neigiamo sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis anksčiau šią savaitę pareiškė, kad pataisomis migrantų teisės „išmestos į šiukšlių dėžę“, tačiau šalies vadovas atsargiai vertina veto galimybę dėl Seimo galimybių susirinkti neeilinei sesijai.
