Šalies diplomatijos vadovas „paprašė Japonijos atstovų kelti Odesos atblokavimo klausimą Didžiojo septyneto (G7) susitikimuose, kad būtų rasti greiti ir veiksmingi būdai atnaujinti Ukrainos grūdų tiekimą pasaulio rinkoms“, sakoma pirmadienį išplatintame ministerijos pranešime.
Odesa yra didžiausias Ukrainos uostas, ypač svarbus grūdų eksportui. Jo blokada kelia pavojų pasauliniam maisto tiekimui.
Susitikęs su Japonijos vyriausybės atstovais – valstybės kancleriu Hirokazu Matsuno ir valstybės sekretore užsienio politikos klausimams Takako Suzuki – G. Landsbergis aptarė Rusijos karo Ukrainoje poveikį saugumo situacijai Europoje bei Azijoje, tarptautinėms energijos ir maisto rinkoms, iššūkius Tolimųjų Rytų ir Okeanijos regionuose.
Šalių atstovai taip pat diskutavo apie galimus sprendimus bei galimybes bendradarbiauti atstatant Ukrainą bei įgyvendinant laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenyno viziją.
„Rusijos karą prieš Ukrainą ir civilizuoto pasaulio reakciją atidžiai stebi ir vertina kitos piktavalės valstybės. Jei agresorius negaus labai griežto atsako, tik laiko klausimas, kada Rusijos taktikos imsis kiti. Šiandien auka yra Ukraina, o rytoj, kas labai aiškiai suprantama ir Japonijoje, gali būti Taivanas“, − sakė Lietuvos ministras.
G. Landsbergis padėkojo už Japonijos poziciją dėl Kremliaus agresijos prieš Ukrainą ir pabrėžė būtinumą toliau taikyti griežčiausias sankcijas, kad būtų nutrauktas karo mašinos finansavimas.
Lietuvos ir Japonijos politikai taip pat aptarė strateginės partnerystės galimybes. G. Landsbergis taip pat įvertino Japonijos lyderystę, siekiant užtikrinti teisės viršenybę, laisvą prekybą ir laivininkystę, Indijos ir Ramiojo vandenyno regione bei pažymėjo Lietuvos suinteresuotumą jame veikti kartu.
Pabrėždamas ilgametę Lietuvos ir Japonijos draugystę bei sėkmingą dvišalį bendradarbiavimą, G. Landsbergis ragino Japoniją pritaikyti šią patirtį ir daugiašalėse iniciatyvose Pietryčių Azijos šalyse.
Anksčiau G. Landsbergis Tokiją yra pavadinęs svarbiausiu partneriu Azijoje.
Tai – alternatyva glaudesniems santykiams su Kinija, nuo kurios Lietuva pastaruoju metu didino atstumą, baimindamasi nepageidaujamos Pekino įtakos ir stiprindama ryšius su vertybiškai artimesnėmis valstybėmis didžiausiame pasaulio žemyne.
