Laisvės TV žurnalistinis tyrimas rodo, kad tokia praktika egzistuoja net ir didžiausiose transporto įmonėse: „Girtekoje“, „Hoptransoje“, „Vlantanoje“. Pastarosios įmonės teisininkė Laisvės TV siūlė susitarti, kad tyrimas nepasirodytų, rašoma pranešime.
Pastaruoju metu darbuotojus ginančios profsąjungos ir su prekyba žmonėmis kovojančios organizacijos garsiai kalba apie Lietuvoje suklestėjusį imigrantų išnaudojimą. Viena iš dažniausiai minimų sričių – krovinių pervežimo verslas.
Šis sektorius yra labai svarbus Lietuvos ekonomikai, mat sukuria apie 8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuviškos transporto įmonės plečiasi, turtėja ir įsitvirtina Vakarų Europos krovinių pervežimo rinkose. Pavyzdžiui, „Girteka“ skelbiasi esanti didžiausia transporto bendrovė visoje Europoje, o jos savininkas Mindaugas Raila yra antras turtingiausias žmogus Lietuvoje.
Tačiau tokia transporto verslo sėkmė turi ir nematomą kainą. Ją sumoka imigrantai.
Šiuo metu lietuviškose transporto įmonėse dirba apie 77 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų, tačiau lietuvių beveik nebeliko. Net 69 tūkst. vairuotojų yra imigrantai iš trečiųjų šalių: Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Tadžikistano, Uzbekistano, ar net Indijos.
Imigrantai ne tik sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą, bet ir paklūsta neteisėtiems darbdavių reikalavimams mokėti duoklę, susitaiko su prastomis darbo sąlygomis ir nelegaliomis išskaitomis iš algos.
Neįmanoma pasakyti tiksliai, kiek imigrantų vairuotojų Lietuvoje patiria išnaudojimą, bet galima įtarti, kad nemaža dalis. Vien pernai darbo ginčų komisijos gavo daugiau nei tūkstantį vairuotojų skundų – transporto sektorius pagal tokius skundus yra absoliutus lyderis. Profsąjungos tvirtina kiekvieną dieną sulaukiančios naujų skundų dėl neteisėto elgesio su vairuotojais.
Laisvės TV tyrime detaliai parodoma, kaip Lietuvoje veikia tokios imigrantų išnaudojimo schemos. Tyrime atskleidžiama, kad šios schemos sudaro sąlygas Lietuvos transporto įmonėms ne tik turtėti, bet ir išvengti dalies mokesčių.
Šios problemos nėra pavieniai atvejai ar atskirų vairuotojų istorijos. Tai – masinis reiškinys, įprasta praktika, kurią taiko net ir pačios didžiausios lietuviškos transporto įmonės.
Buvusi „Girtekos“ vadybininkė: nuskaitymai – nuo visų
Lietuviškose krovinių pervežimo įmonėse imigrantai susiduria su neteisėtais pinigų išskaitymais iš atlyginimų. Išskaitymai daromi už tikrus ir menamus vairuotojų prasižengimus: nuklydimus nuo įmonės duotų maršrutų, „neekologišką“ vairavimą, ilsėjimąsi, net už nemandagius pokalbius su vadybininkais.
Laisvės TV tyrime liudijo įmonėje „Girteka Logistics“ dvejus metus dirbusi vadybininkė, kuri nenorėjo rodyti savo veido dėl darbinių aplinkybių. Ji pasakojo iš „Girtekos“ išėjusi, nes pavargo nuo konfliktų su vairuotojais, iš kurių atlyginimo išskaičiuodavo pinigus.
„Kas mane „Girtekoje“ nustebino, kad yra „ekovairavimas“. Tu nuskaičiuoji nuo vairuotojo pinigus už tai, kad jis neekonomiškai vairavo, – pasakojo ji. – Jeigu tu nemoki akseleruoti ar dar kažko daryti, tai tau yra irgi nuskaičiuojami pinigai, ir ganėtinai didelės sumos.“
„Girtekoje“ dirba apie 15 tūkst. vairuotojų, o buvusios vadybininkė mano, kad neteisėtus nuskaitymus patirdavo bemaž visi. Jeigu po reiso vairuotojas netekdavo tik kelių šimtų eurų, tai su vadybininke atsisveikindavo laimingas.
Nors apie tai Laisvės TV žurnalistams liudijo ir „Girtekos“ vairuotojai, bet įmonės atstovas Simonas Bartkus tikino, kad tokia praktika neegzistuoja, o „ekovairavimas“ įmonėje skatinamas kitokiomis priemonėmis – konkrečių neįvardino.
Svarbu pabrėžti: tokie išskaitymai iš vairuotojų atlyginimų yra neteisėti.
„Hoptransos“ vairuotojai: mokame „bačkas“
Transporto įmonėse paplitusi praktika rinkti vadinamuosius „vairuotojų fondus“ arba „bačkas“. Tai kitokio pobūdžio nelegalios rinkliavos.
„Bačkos“ renkamos dviem būdais: arba imigrantas vairuotojas iškart įmonei sumoka 300-700 eurų, arba po kiekvieno reiso moka po 50-100 eurų, kol susidaro bendra 1000 eurų suma.
Apie tokią praktiką didelėje lietuviškoje įmonėje „Hoptransa“ liudijo net keli vairuotojai, tačiau įmonės vadovas Mindaugas Lazdauskas tai neigė.
Septynerius metus „Hoptransoje“ pradirbęs ukrainietis Sergejus (vardas pakeistas) sakė, kad „bačka“ renkama tik iš imigrantų. „Įmonė iš mūsų rinko po 30 eurų mašinų remontui, – sakė ukrainietis. – Neoficialiai, jokiose sutartyse to nebuvo.“
Darbdaviai imigrantams aiškina, esą iš „bačkos“ padengs galimų incidentų išlaidas, o jeigu vairuotojas nieko neprisidirbs – pinigus grąžins. Tikrovėje būna kitaip. Visų pirma, krovinių pervežimo įmonės savo automobilius ir krovinius apdraudžia tikrose draudimo bendrovėse. Antra, vairuotojai liudija, kad pinigų jiems niekas negrąžina.
„Aš paklausiau, kur mano tas užstatas? Tūkstantis eurų. Man nieks negalėjo paaiškinti, – pasakojo lietuvis vairuotojas Gintaras Čiužas, dirbęs įmonėje „Transimeksa“. Jis padavė savo darbdavius į teismą, nes šie negrąžino „bačkos“. – Mes laimėjom tą bylą.“
„Vlantana“ televizijai siūlė susitarti
Net ir pačios didžiausios Lietuvos transporto įmonės verčia imigrantus pasirašinėti suklastotus kasos išlaidų orderius – tai dokumentai, kuriuose pažymėta, kiek grynųjų iš įmonės kasos buvo perduota darbuotojui. Vairuotojai pasirašo gavę tūkstančius eurų, bet dažnai tikrovėje gauna mažesnes sumas arba negauna nė cento.
Valstybinė mokesčių inspekcija teigia, kad tai vienas dažniausių pažeidimų transporto sektoriuje. Taip įmonės išvengia dalies pelno mokesčio.
„Jie duoda popieriuką parašyti. Lietuviškas popieriukas. Tūkstančio eurų sumai. Pasirašyk. Vardas, pavardė. Aš klausiu: o kas čia per popieriukas? Sako: ča buhalterijai reikia. Jūs popieriuje gaunate vieną atlyginimą, o realybėje kitą“, – pasakojo baltarusis vairuotojas Vadimas (vardas pakeistas), dirbęs įmonėse „Girteka“ ir „Transporto Marisa“.
Kai kurie šitaip apgauti vairuotojai kreipiasi Darbo ginčų komisijas ir bando atgauti savo pinigus. Tačiau pasiekti teisingumą nėra paprasta. Nors kartais kasos išlaidų orderiai būna „pasirašyti“ tokiu laiku, kai vairuotojas fiziškai buvo išvykęs į užsienį ir nieko pasirašinėti negalėjo, tačiau Darbo ginčo komisijos į tai nekreipia dėmesio ir stoja darbdavių pusėn – jei vairuotojas „pasirašė“ gavęs pinigus, tai viskas teisėta.
Darbo ginčų komisija priima netgi tokius kasos išlaidų orderius, ant kurių nėra nė vieno parašo. „Jie nori įrodyti, kad darbuotojui buvo išmokėta pinigų suma, – pasakojo Lietuvos profesinių sąjungų aljanso buhalterė, rodydama tuščią įmonės „Vlantana“ kasos išlaidų orderį. – Bet čia nėra nei darbuotojo parašo, nei vadovo, nei buhalterio, nei kasininko, nei pagrindo, nieko.“
Apie tai paklausus pačios įmonės, „Vlantanos“ teisininkė paskambino Laisvės TV darbuotojui ir pasiūlė bendradarbiavimą mainais už tai, kad žurnalistai šios įmonės neminėtų savo žurnalistiniame tyrime.
„Vlantanos“ direktorius Tomas Stonys teigė apie teisininkės pasiūlymą paremti Laisvės TV nieko nežinantis. Jis tvirtino, kad nepasirašytų kasos išlaidų orderių jo įmonėje nėra.
„Kamida“ vairuotojus ragino nežymėti kitų darbų
Laisvės TV tyrimas atskleidžia, kad imigrantai vairuotojai Lietuvos įmonėse patiria ir kitokio pobūdžio išnaudojimą. Darbdaviai reikalauja pažeidinėti būtinojo poilsio taisykles ir klastoti darbo laiko apskaitą.
Išvykę į reisą vairuotojai specialiame prietaise – tachografe – turi žymėti savo vairavimo laiką, poilsį ir kitus darbus: degalų užpylimą, iškrovimą, pakrovimą, mašinos apžiūrą ir pan. Pastarieji
darbai žargonu vadinami „plaktukais“, nes tachografe žymimi plaktukų simboliu.
Vairuotojus ginančios profsąjungos surinko daug dokumentų, leidžiančių pagrįstai suabejoti, ar lietuviškos transporto įmonės darbo laiko apskaitą veda sąžiningai.
Laisvės TV gavo slaptą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip įmonės „Kamida“ atstovai moko imigrantus tachografe nežymėti „plaktukų“ – esą patiems vairuotojams naudingiau kitus darbus atlikti savo poilsio laiku ir negauti už tai pinigų.
„Kamidos“ direktorė Karolina Mikėnienė sakė, kad tas vaizdo įrašas yra ištrauktas iš konteksto. Esą atvykėliai iš kitų šalių dažnai turi sovietinį mąstymą ir įpročius, todėl per dažnai žymi kitus darbus.
Mirtis prie vairo – nedarbinis įvykis
Laisvės TV surinkti liudijimai rodo, kai kurie imigrantai netgi sulaukė grasinimų, kad bus išsodinti iš savo vilkiko, jeigu laikysis poilsio taisyklių.
„Vadybininkas pasakė: viską mesk ir eik namo pėsčiomis. Aš jo klausiu: jūs mane iš Italijos į Rusiją siunčiate pėsčiomis? Sako: kaip nori, gali lėktuvu, gali plaukti, – pasakojo įmonėje „Bleiras“ dirbęs rusas vairuotojas Dmitrijus (vardas pakeistas). – Tave pasodina į galerą ir tu irkluoji, irkluoji, kol padvėsi.“
Ši problema susijusi su vairuotojų sveikata.
Vienuolika mėnesių komandiruotėje praleidęs „Girtekos“ vairuotojas Jurijus sveikatą susigadino negrįžtamai – dabar jam reikalingas inkstų persodinimas. Nors įmonė sakosi apdraudusi vairuotojų sveikatą papildomu draudimu, bet Jurijus liudija nesulaukęs jokios pagalbos: nei pinigų operacijai, nei kompensacijos, nei savo užsidirbtų 5 tūkst. eurų atlyginimo. Jis tvirtina, kad iš Čekijos ligoninės, kur gulėjo reanimacijoje, į Lietuvą grįžo savo paties vilkiku.
O kai kurie vairuotojai iš komandiruočių negrįžta.
Ilgametis įmonės „Mitrena“ vairuotojas Raimundas mirė prie vilkiko vairo, Prancūzijoje, parkuodamasis prie pakrovos vartų. Jo artimieji įsitikinę, kad vyro širdis sustojo dėl sugedusio oro kondicionieriaus – esą mašinos kabinoje tvyrojo 40 laipsnių karštis. Tačiau nei darbdaviai, nei draudimo bendrovė nesutinka šeimai išmokėti kompensacijos, kol dokumentais neįrodyta, kad vyro mirtis tikrai susijusi su darbu.
Prancūzijos teisėsauga dėl šios situacijos dabar vykdo tyrimą, todėl įmonė „Mitrena“ situacijos nekomentuoja.
Panašių istorijų Lietuvoje yra ne viena. Galima įtarti, kad nemaža dalis iš 69 tūkst. Lietuvoje dirbančių imigrantų vairuotojų susiduria su išnaudojimu, apgaudinėjimu ir netgi smurtu.
