Seimui antradienį teikiamame 2026-ųjų biudžeto projekte gynybai numatyta 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 4,79 mlrd. eurų.
„5,38 proc. valdys Krašto apsaugos ministerija, išskyrus 25 milijonus, kurie yra slėptuvėms. (...) Krašto apsaugos ministerija juos panaudos taip, kad užtikrintų mūsų saugumą“, – žurnalistams Seime antradienį sakė K. Vaitiekūnas.
Anot jo, asignavimus ministerija galės panaudoti ir keliams, jei, KAM nuomone, tai bus reikalinga gynybos poreikiams: „Jeigu jie spręs, kad yra reikalingas kelias kažkur ir jis reikalingas mūsų saugumui, tai jie galės nusitiesti tą kelią.“
Tuo metu buvusi finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė aiškino, kad šiemet priėmus mokesčių reformą papildomos lėšos turėjo būti skirtos Valstybės gynybos fondui, todėl tuo tikėdama opozicija parėmė didelę dalį projektų. Tačiau dabar, anot jos, šio fondo išlaidos gali būti skirtos ir karinio mobilumo projektams.
„Klausimas, kodėl tuomet neatnešate Valstybės gynybos fondo sąmatos, kas būdavo anksčiau, kad būtų galima matyti, kas yra krašto apsaugai, o kas yra karinio mobilumo projektams, ar nesijaučiat, kad išduodat pasitikėjimą tų žmonių, kurie balsavo už mokesčių pakeitimus“, – ministro klausė G. Skaistė.
K. Vaitiekūnas teigė, kad Krašto apsaugos ministerijai suteikiama daugiau pasitikėjimo ir lankstumo planuojant gynybą.
„Tikrai nesijaučiam, kad išduodam pasitikėjimą, kaip tik suteikiam pasitikėjimo daug daugiau Krašto apsaugos ministerijai panaudoti pinigus mūsų gynybai ir krašto apsaugai neskirstant į tam tikras eilutes“, – Seime sakė ministras.
„Niekas geriau nenuspręs, kaip tuos pinigus panaudoti nei būtent Krašto apsaugos ministerija. Tai, kad neapribojame jiems pinigų panaudojimo ir leidžiame turėti galimybę panaudoti kažkokiu kitu pavadinimu esančioms išlaidoms, kaip jau minėtas kelio į poligoną nutiesimas, tai irgi mūsų saugumą tiesiogiai įtakojantis veiksnys“, – pridūrė K. Vaitiekūnas.
G. Skaistė kiek anksčiau sakė, kad iš krašto apsaugos finansavimui numatytų lėšų po 25 mln. eurų skirta civilinei saugai ir socialinei inžinerinei infrastruktūrai, o kariniam mobilumui, pasak jos, Vyriausybė gali paskirti bet kiek.
„Tikėtina, kad tai gali būti keli šimtai milijonų, kurie gali nukeliauti ne ten, kur dabar Seimas pageidautų“, – pirmadienį laidoje „LRT forumas“ kalbėjo G. Skaistė.
Pasak jos, jai dirbant finansų ministre skiriant krašto apsaugos finansavimą iš Valstybės gynybos fondo būdavo išskaičiuojama tai, kas skirta ne krašto apsaugai, – būtent kariniam mobilumui ir civilinei saugai.
„To nebūdavo skaičiuojama procentu į krašto apsaugą. Dabar tas procentas suplaktas, viskas, kas yra Valstybės gynybos fonde, skaičiuojama kaip krašto apsaugos procentas ir tai neatitinka to, kas būdavo anksčiau, nes ten yra tiek 25 mln. eurų, keliaujantys savivaldybėms į civilinę saugą, ir taip pat yra karinio mobilumo projektai, kurie anksčiau būdavo susieti su Solidarumo įnašo įstatymu. Dabar bandoma atsieti, reiškia, vos ne visas Valstybės gynybos fondas Vyriausybės nutarimais gali būsi paskirtas keliams, klausimas, ką nuspręs Vyriausybė“, – Seime aiškino G. Skaistė.
Tuo metu K. Vaitiekūnas tikino, kad pakeitimai yra minimalūs.
„Ir prieš tai formuojant biudžetą iš Gynybos fondo, berods, būdavo galima finansuoti kelius, kurie eina į poligonus, dabar tas išsiplečia į socialinę ir karinę inžinerinę infrastruktūrą, esančią prie karinės infrastruktūros, tai pakeitimai nedideli, bet esmė, kad finansavimas gynybai auga beveik dvigubai šiais metais, ir tai, ką kalbame apie civilinę saugą 25 mln. eurų, tai labai nedidelės dalys“, – „LRT forume“ sakė ministras.
Kaip rašė BNS, asignavimai gynybai didinami siekiant Lietuvoje iki 2030 metų pilnai išvystyti kariuomenės diviziją.
Dėl galimybių įgyvendinti šį siekį suabejota po praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerijoje įvykusio susitikimo, kurio metu nuomonės formuotojams dar iki viešai skelbiant biudžeto skaičius buvo pranešta, jog finansavimas nesieks 5 proc. BVP.
Vėliau ministrė Dovilė Šakalienė pareiškė, kad gynybos biudžetas yra toks, su kuriuo galima dirbti.
Gynybos finansavimą sudaro ir 700 mln. eurų, skiriamų per Valstybės gynybos fondą – pernai įteisintą instrumentą, kuriuo siekta konkrečiai krašto apsaugai numatyti lėšas iš pastaruoju metu didintų mokesčių.
Šio fondo sąmatą einamaisiais metais tvirtina Ministrų kabinetas, todėl Vyriausybės kritikai abejoja, ar visas fondas bus paskirstytas pagal tikruosius krašto apsaugos sistemos poreikius.
Jie taip pat įtariai žvelgia į kitų metų valstybės biudžeto projekte esančią formuluotę, kad Krašto apsaugos ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų savivaldybių keliams, skirtiems privažiuoti prie karinių objektų.
Reaguodama į abejones premjerė Inga Ruginienė pareiškė reikalausianti, kad išskirtinai gynybos poreikiams kitąmet būtų skiriama ne mažiau kaip 5 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
