„Brutali agresija prieš Ukrainą ir toliau daro didelę įtaką ES politikos formavimui ir tarptautiniam bendradarbiavimui teisingumo srityje. Šiandien mūsų visų – valstybių narių ir ES institucijų svarbiausias tikslas – vieningai sutelkti pastangas siekiant naujų teisinių įrankių taikymo karinės agresijos Ukrainoje kontekste“, – per susitikimą sakė ministrė.
Ji pabrėžė, kad reikia sukurti mechanizmą, leisiantį pajamas iš įšaldyto Rusijos ir jos subjektų turto panaudoti atlyginti Ukrainai padarytą žalą ir jai atstatyti.
Ministrės teigimu, karo Ukrainoje kontekste Eurojusto vaidmuo yra itin svarbus, todėl antradienio diskusijoje aptartos priemonės, maksimalios pastangos renkant karo ir kitų sunkių nusikaltimų įrodymus, pabrėžta, kad Eurojusto kuriama duomenų bazė tarptautinių nusikaltimų įrodymams Ukrainoje kaupti prisidės prie „greitesnės neišvengiamos teisingumo pergalės prieš nebaudžiamumą“.
Anot Teisingumo ministerijos pranešimo, L. Hamranas pabrėžė, kad Lietuva yra viena iš lyderiaujančių šalių, pirmoji besiimanti teisinių iniciatyvų karo Ukrainoje akivaizdoje.
E. Dobrowolska pažymėjo, kad Lietuva ir toliau liks lydere, skatinančia naujų teisinių įrankių įgyvendinimą agresijos Ukrainoje kontekste.
Lietuva įvairiuose tarptautiniuose formatuose pabrėžia būtinybę steigti specialų tribunolą Rusijos ir Baltarusijos režimams įvertinti, ji paprašė Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroro pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmoniškumui, yra pateikusi prašymą prisidėti prie Tarptautinio Teisingumo Teismo bylos, pradėtos pagal Ukrainos pareiškimą, siekia trečiosios šalies teisėmis dalyvauti Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje „Ukraina prieš Rusiją“.
Eurojustas yra ES bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra, jos rėmuose nacionalinės teisminės institucijos bendradarbiauja kovodamos su sunkiais organizuotais tarpvalstybiniais nusikaltimais.
