Baltarusios tankistų pratybos netrukus gali virsti tikromis kovinėmis užduotimis prie Lietuvos sienų. Reaguojant į šiandien oficialiai patvirtintas sankcijas, Lukašenka pareiškė, kad dalyje šalies, o ypač Gardino srityje, gali įvesti karo padėtį. Čia atvykęs diktatorius vietos gubernatoriui liepė nepaisant sankcijų rasti būdą kaip vietos pramonei dirbti visu pajėgumu.
„Mes tiems niekšams kitapus sienos privalome parodyti, kad jų sankcijos – tai jų bejėgiškumas. Štai ką privalome parodyti”, – kalbėjo Aliaksandras Lukašenka.
Tiesa, parodyti gali būti nelengva. Skaičiuojama, kad sektorinės sankcijos šalies ekonomikai gali kainuoti milijardus prarasto pelno. Eurobloko ambasadoriams sutarus, kad įsigalios nuo vidurnakčio ir smogs svarbiausiems režimą maitinantiems sektoriams – kalio trąšų, naftos produktų ir tabako eksportui.
Baltarusia Europos Sąjungoje nebegalės pardavinėti telekomukacijos ir sekimo priemonių, ginkluotės. Be to, Minskas nebeturės galimybių skolintis pinigų Eurobloko rinkose. Į Briuselyje šiandien prasidedančią Europos Vadovų Tarybą atvykęs Gitanas Nausėda džiaugėsi rezultatu.
„Aš manau sankcijos yra savalaikės, sankcijos yra adekvačios“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Tiesa, teisininkams šiuo metu vertinant teksto detales, lieka neaišku, kiek smarkiai sankcijos atsilieps ir pačiai Lietuvai. Vien „Belaruskali“ trąšų eksportas per Lietuvą Klaipėdos uoste sudaro 11 mln. tonų per metus. Baltarusiškos prekės sudaro 30 procentų visų uosto krovinių.
„Negalime taikyti sankcijų ir galvoti, kad šito sankcijos mūsų niekaip nepalies. Taip, jos paliečia. Tačiau tik dėlto jos tampa skausmingos ir režimui“, – kalbėjo G. Nausėda.
Džiaugsmas dėl sankcijų, nerimas dėl santykių su Rusija. Ištisus penkiolika metų pirmu smuiku Europos politikoje griežianti Angele Merkel, šiandien prieš savo karjeroje paskutinę Europos Vadovų Tarybą pareiškė, kad kartu su Prancūzija nori perkrauti santykius su Maskva. Galbūt net surengti aukšto lygio susitikimą su Vladimiru Putinu.
„Mano nuomone, mes, Europos Sąjunga, privalome siekti tiesioginio kontakto su Rusija ir Rusijos prezidentu. Nepakanka, kad Amerikos prezidentas Joe Bidenas kalbėtųsi su Rusijos prezidentu”, – sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Merkel, iniciatyva jau spėjo pasidžiaugti ir Kremlius. Tiesa, Rytinės Europos Sąjungos šalys, tarp jų ir Lietuva, į Berlyno ir Paryžiaus norą ieškoti naujo dialogo su Rusija žvelgia itin kritiškai ir pagrindo dialogui nemato.
„Situacija, kai matome agresyvų elgesį, matome hibridines atakas prieš savo kaimynus, prieš save, kalbu apie naujausią išpuolį, kibernetinę ataką prieš mūsų saugumą, sunku užmegzti dialogą aukščiausiu lygiu, kaip siūlo kai kurios šalys“, – teigė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.
Nesutarimai dėl santykių su Rusija – ne vienintelė tema, aptemdžiusi vasaros atostogų besiruošiančių Europos Lyderių susitikimą. Aršūs ginčai dar prieš sėdant prie derybų stalo kilo dėl Vengrijos, kuri priėmė įstatymą draudžiantį nepilnamečiams suteikti prieigą prie medžiagos LGBTQ tema.
„Tai ne apie homoseksualus. Šis įstatymas sprendžia kokiu būdu tėvai norėtų savo vaikams suteikti seksualinį švietimą. Ši teisė priklauso tėvams“, – tikino Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
Netiesiogiai kritikuodamos Vengriją, 17-ka eurobloko narių tarp kurių Latvija, Estija, Vakarų ir Pietų Europos šalys pasirašė deklaraciją, kurioje išreiškė palaikymą LGBTQ asmenų teisėms. Tačiau Nausėdos parašo šioje deklaracijoje nėra – jis atsisakė pasirašyti.
„Taip mes jo nepasirašėme, nes aš esu įsitikinęs, kad ne laiškais sprendžiamos problemos“, – dėstė G. Nausėda.
Prezidentas pareiškė, kad tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimai įstatymiškai bus sureguliuoti šį rudenį įvertintus ar tai neprieštarauja Konstitucijai ir kitiems įstatymams.
„Niekas mums neturi nurodinėti ar teikti direktyvų, kaip mes turime išspręsti šitą klausimą, kurio egzistavimą aš pripažįstu ir tikrai noriu, kad civilizuotos šitų žmonių teisės būtų užtikrintos”, – aiškino G. Nausėda.
Tiesa, antradienį trylika ES šalių pasirašė laišką, kuriuo šalys reiškia susirūpinimą dėl Vengrijoje priimto įstatymo. Ten – ir Lietuvos užsienio reikalų viceministro Arnoldo Pranckevičiaus parašas. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis aiškina, kad toks parašas uždėtas jo iniciatyva.
