„Europos Komisija uždegė žalią šviesą Lietuvos ekonomikos ir atsparumo didinimo planui“, – žurnalistams penktadienį sakė U. von der Leyen bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir premjere Ingrida Šimonyte.
Anot komisijos pirmininkės, „nėra abejonių“, kad šis planas pakels Lietuvos ekonomiką, kuri taps labiau „novatoriška, ekologiškesnė, tvaresnė ir skaitmeninė“.
I. Šimonytė teigė, kad „šiandien žymime tam tikrą labai svarbaus proceso etapą“. Anot jos, planas yra svarbus šaltinis, tačiau ne vienintelis, nes jis bus greta nacionalinių ir kitų Europos Sąjungos paramos fondų.
„Šias lėšas numatėme platesniame kontekste, derindami su kitais finansiniais šaltiniais, siekdami maksimalios naudos ir maksimalios pridėtinės vertės“, – spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė viltį, kad U. von der Leyen vizitas Lietuvoje taps proga startuoti įgyvendinant ekonomikos gaivinimo planą.
„Tikiu, kad jūsų vizitas taps puikia proga startuoti įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą (...) Tai turėtų įgyvendinti žalios, skaitmenizuotos, inovatyvios stiprios Lietuvos idėją, kurios mes visi, tikiuosi, labai draugiškai ir solidariai siekiame“, – teigė G. Nausėda.
Plano įgyvendinimui skirta daugiau nei 2 mlrd. eurų, jie pasieks Lietuvą dalimis iki pat 2026-ųjų pabaigos. Tai labai svarbus šaltinis, bet ne vienintelis, nes jis yra greta nacionalinių ir kitų Europos Sąjungos paramos fondų. Šias lėšas numatėme platesniame kontekste, derindami su kitais finansiniais šaltiniais, siekdami maksimalios naudos ir maksimalios pridėtinės vertės
Ekonomikos gaivinimo planą, Vyriausybės pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, sudaro 2,2 mlrd. eurų viešųjų investicijų į reformas ir strateginius projektus.
Planas bus finansuojamas iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, sutartos siekiant padėti bendrijos šalims atsigauti po COVID-19 sukeltos krizės. Pagal šią priemonę lėšos padalinamos visoms bendrijos narėms.
Lietuvos planą sudaro septyni komponentai: atsparus sveikatos sektorius, žalioji pertvarka, skaitmeninė pertvarka, kokybiškas švietimas, inovacijos ir aukštasis mokslas, veiksmingas viešasis sektorius ir socialinė įtrauktis.
Vyriausybė skaičiuoja, kad kiekvienas pagal planą investuotas euras atneš 1,9 euro realaus BVP grąžos.
Apie patvirtintą Lietuvos ekonomikos gaivinimo planą U. von der Leyen pranešė lankydamasi Vilniaus transformatorių pastotėje Trakų Vokėje, kur bus įrengtas vienas iš keturių 50 MW galios ir 50 MWh talpos energijos kaupiklių (baterijų). Kiti trys bus įrengti Alytaus, Šiaulių ir Utenos aikštelėse.
Maždaug 100 mln. eurų vertės 200 MW galios kaupikliai pradžioje bus naudojami momentiniam rezervui užtikrinti, o ateityje balansuos vėjo jėgaines.
Šie įrenginiai bus finansuojami iš ekonomikos gaivinimo plano.
Europos Komisijai patvirtinus planą, per maždaug mėnesį jam turėtų pritarti ES Taryba.
EK pirmininkė lankosi Lietuvoje
U. von der Leyen į Lietuvą atvyko pristatyti EK nuomonės dėl Lietuvos pateikto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano.
Vizito metu EK pirmininkė susitiko su G. Nausėda ir I. Šimonyte. Su premjere U. von der Leyen lankėsi Vilniaus transformatorių pastogėje. Joje kitąmet bus įrengtas vienas iš keturių elektros energijos kaupimo įrenginių, padidinsiančių Lietuvos elektros energijos sistemos patikimumą ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.
„Tai projektų, kurie didžiąja dalimi bus finansuojami Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšomis, pavyzdys. Šis projektas taip pat labai svarbus, siekiant Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklu“, – rašoma Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje pranešime.
Susitikime – dėmesys nelegaliems migrantams
Prezidentas G. Nausėda susitikime su EK pirmininke U. von der Leyen padėkojo Komisijos vadovei už konstruktyvų bendradarbiavimą su EK tiek derantis dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) 2020 m. liepos mėnesį, tiek rengiant Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal EGADP Lietuvai turėtų tekti 2,225 mlrd. eurų.
„Šios lėšos bus pagrindas būtinoms reformoms ir investicijoms, kurios stiprins mūsų šalį, prisidės prie žalios, inovatyvios, teisingos ir stiprios Lietuvos augimo. Įpareigojimas mūsų vyriausybei, kad šie pinigai būtų investuoti kryptingai, skaidriai ir neštų didžiausią naudą Lietuvos žmonėms“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas ir Komisijos pirmininkė susitikime aptarė ir naujus nelegalios migracijos iššūkius. Šalies vadovas akcentavo, kad Baltarusijos režimas pasitelkdamas migrantus bando didinti spaudimą ne tik Lietuvai, bet ir ES. Jis pabrėžė, jog bendromis pastangomis būtina stiprinti rytinės ES sienos kontrolę.
Pokalbyje su Komisijos pirmininke valstybės vadovas kėlė ir Astravo atominės elektrinės klausimą, primindamas apie jos keliamą grėsmę visai ES ir pabrėždamas būtinybę efektyviai įgyvendinti EVT priimtus sprendimus, kad tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų nesilaikančių gamintojų elektros energija iš trečiųjų šalių nepatektų į ES rinką.
Susitikime Prezidentas pristatė reikšmingą Lietuvos ir Europos kultūrinio gyvenimo įvykį – projektą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 m.“ ir įteikė kvietimą dalyvauti renginio atidaryme Kaune 2022 m. sausio 22 dieną.
