Klimato kaitos grėsmė jau tęsiasi ne vieną dešimtmetį, o padėtis, atrodo, negerėja. Vilniaus universiteto (VU) klimatologo Egidijaus Rimkaus manymu, karštis jau dabar veikia vasaras, o ateityje, pagal klimato prognozes, temperatūra turėtų dar labiau kilti.
„Karštis paveiks tolimesnes vasaras, jos temperatūras, kaip ir dabar jau veikia. Vasarų temperatūros turėtų ganėtinai stipriai augti, pagal visas klimato prognozes“, – tarė jis.
Tikėtina, kad ateityje vasaros bus ne tik karštesnės, bet ir dažnesnės bei su įvairesnėmis karščio bangomis, kai kurios su sausra, o kitos – su gausiais krituliais.
„Ir be jokios abejonės, labai tikėtina, jog mes turėsime ne tik karštesnes vasaras, bet ir ekstremaliai karštas su dažnesnėmis karščio bangomis.
Aišku, jos gali būti labai skirtingos. Kai kurios vasaros nebus tokios karštos ir sausos. Kai kurios vasaros gali būti karštos su daug kritulių – labiau įsivyraus tropinio oro masės“, – komentavo E. Rimkus.
Europoje daugės ekstremalių vasarų su nepakeliamu karščiu
VU klimatologas, paklaustas, ar galima teigti, kad tokios ekstremalios vasaros, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regione – Graikijoje, Kipre ir kitur – taps norma, teigė, kad taip.
„Taip, yra tokių teiginių ir daug prognozių rodo, kad būtent vasaros laikotarpiu numatomi didžiausi pokyčiai Europoje. Tai yra susiję ir su kritulių kiekio pokyčiais – prognozuojama, kad vasaros metu daugelyje šalių kritulių kiekis mažės. Taip pat [klimato kaitos pokyčiai] yra susiję ir su temperatūros augimu“, – sakė pašnekovas.
Nors tikslių orų prognozių Lietuvai metams į priekį ar į ateitį pateikti neįmanoma, ilgalaikės klimato tendencijos rodo vis karštesnes vasaras ir dažnesnes karščio dienas.
„Niekada negali žinoti, kas bus vienais ar kitais metais. Tiesa, be abejonės, negalima pasakyti, kad po kelių metų vasaros [Lietuvoje] taps labai aktyvios. Gali būti, kad ši vasara bus vėsi, galbūt po metų – labai karšta.
Apskritai, kai kalbame apie klimatą, mes kalbame apie vidurkius, apie vidutines charakteristikas. Bendrai paėmus, vasaros tikrai karštės, bus daugiau karščio dienų“, – kalbėjo jis.
Karščio padėtis Lietuvoje: pasikeitimai jau dabar yra matomi
Pasak E. Rimkaus, Lietuvoje karščio dienos yra fiksuojamos tada, kai maksimali temperatūra yra didesnė nei 30°C. Taip pat labai stipriai auga vadinamų tropinių naktų skaičius, kai naktį temperatūra nenukrenta žemiau 20°C. Prieš 30 metų tokių atvejų praktiškai nebūdavo.
Dabar tokių pasitaiko vis dažniau, o pajūryje kasmet tokių naktų pasitaiko. Tie pasikeitimai jau dabar yra matomi, o tendencijos, kurios išryškėjusios, turėtų tęstis ir ateityje.
Klimato šiltėjimas yra pasaulinis reiškinys, veikiantis ir Lietuvą, nors skirtingose pasaulio vietose pokyčių tempas skiriasi.
„Tai yra globali klimato kaita. Mes esame globalios klimato kaitos dalis. Kai visame pasaulyje klimatas šiltėja, tokie patys rezultatai ir pas mus yra.
Tiesiog kai kuriose platumose tai vyksta anksčiau, greičiau, pavyzdžiui, arktinėse platumose pokyčiai yra patys didžiausi, o mūsų platumose kiek mažesni“, – paaiškino ekspertas.
Ar įmanoma sustabdyti klimato kaitą?
Anot E. Rimkaus, dabartiniai klimato pokyčiai daugiausia yra siejami su žmogaus ūkine veikla, keičiančia atmosferos cheminę sudėtį. Tie pokyčiai yra ganėtinai akivaizdūs.
Jis taip pat pridūrė, kad klimato kaitos sustabdymas priklauso nuo žmonijos, ar toliau norime bandyti žiūrėti, kas mums gausis ateityje ir kokių katastrofinių pasekmių galime sulaukti. Ar vis dėlto, žmonija pradės galvoti, kad klimato kaita yra problema ir priimsime bendrus sprendimus: „Vienos valstybės pastangos, greičiausiai, nieko nepakeis, čia jau reikia tarptautinės bendruomenės įsitraukimo“, – pridėjo ekspertas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Lenkijos meteorologai skelbė, kad artėjanti 2025 metų vasara gali būti viena iš karščiausių per pastaruosius dešimtmečius. Remiantis naujausiomis ilgalaikėmis prognozėmis, šalyje tikimasi nepakeliamų karščių, tropinių naktų ir intensyvių liūčių, galinčių sukelti staigius potvynius.
Remiantis „Fani Pogody“ pateikta informacija, vasaros metu Lietuvoje prognozuojami temperatūros šuoliai virš 34°C. Tokie karščiai ypač paveiks pietinius ir centrinės šalies regionus.
Be to, naktimis temperatūra gali nesumažėti žemiau 20°C, sukeldama vadinamąsias tropines naktis, kurios ypač vargina miestų gyventojus dėl vadinamojo „miesto karščio salos“ efekto.
Europoje nuo karščio gali žūti 50 proc. daugiau žmonių
Viename tyrime buvo nustatyta, kad iki šio šimtmečio pabaigos dėl pavojingos temperatūros Europoje gali žūti 50 proc. daugiau žmonių. Prognozuojama, kad dėl intensyvaus karščio žuvusių žmonių skaičius bus daug didesnis nei dėl šaltų orų ir labiausiai paveiks Pietų Europą, rašoma „The Guardian“.
Tyrėjai apskaičiavo, kad dėl „neoptimalių temperatūrų“ kasmet mirtų 8 tūkst. žmonių, o pagal karščiausią tikėtiną scenarijų, kurį jie svarstė, per metus dėl temperatūros pokyčių mirtų 80 tūkst. žmonių.
Prognozuojama, kad mirčių skaičius labiausiai padidės Pietų Europoje, ypač aplink Viduržemio jūrą, o antrasis karštasis taškas bus Vidurio Europoje, apimantis Šveicariją, Austriją ir dalį pietų Vokietijos bei Lenkijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
