Tuomet skubos tvarkos frakcijos vardu paprašė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Karolis Podolskis. Jis tai padarė praėjus trims valandoms, kai Seimas jau buvo apsvarstęs ir pritaręs Baudžiamojo kodekso pataisoms.
„Pradėti tyrimą dėl minėtos procedūros ketvirtadienio plenarinio posėdžio pabaigoje dėl skubos prašymo“, – Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą, kuriam pritarta bendru sutarimu, įgarsino jos pirmininkė Aušrinė Norkienė.
Pradėti tyrimą pasiūliusio komisijos nario demokrato Domo Griškevičiaus teigimu, įtarimų kelia procedūra, kai grįžta į klausimo svarstymo stadiją ir paprašyta skubos.
„Man atrodo, irgi labai svarbus dalykas yra įvykęs ketvirtadienio posėdžio gale. Tada, kaip žinote, šiuo klausimu praėjus svarstymui po kelių valandų buvo Seimo posėdžio salėje tarsi grįžta į klausimo svarstymą ir suteikta jam ir skuba“, – kalbėjo parlamentaras.
Tokiu būdu socialdemokratai siekė Baudžiamojo kodekso pataisas priimti pirmadienį, paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną.
Tiesa, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pirmadienio rytą nutarė nesvarstyti projektui pateiktų pasiūlymų, taip užkirsdamas kelią Baudžiamojo kodekso pataisų priėmimui pirmadienį.
Pataisos numato, kad valstybės tarnautojai ir jiems prilyginami asmenys už piktnaudžiavimą būtų baudžiami tik tuo atveju, jeigu padarytų didelę turtinę žalą.
Pagal projektą, didele turtine žala būtų laikoma ta, kurios dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Šiuo metu tai būtų nuo 20 tūkst. eurų iki 45 tūkst. eurų. Labai didelė turtinė žala prasidėtų nuo 900 MGL dydžio sumos.
Dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse kalbama apie didelę žalą, nenurodant, ar ji turtinė, ar neturtinė. Dėl to nėra nustatyta, kokia žala laikoma didele, vertinant ją eurais.
Praėjusio ketvirtadienio vakarą, praėjus trims valandoms po to, kai Seimo salėje buvo pritarta minėtam projektui po svarstymo, socialdemokrato K. Podolskio prašymu grįžta į klausimo svarstymą ir pritarta, jog projektas būtų priimtas skubos tvarka.
Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, taip elgtis neleidžia Seimo statutas, ir jo nurodymu iš pirmadienio plenarinio posėdžio darbotvarkės minėtų pataisų priėmimas išbrauktas.
Pataisas kritikuoja ne tik opozicija, Seimo demokratai, bet ir teisėsauga. Jų teigimu, panaikinus atsakomybę už valstybei padarytą neturtinę žalą, dalis ikiteisminių tyrimų žlugs, jau nuteisti asmenys galės prašyti panaikinti bausmes.
Visose „čekiukų“ bylose politikai, tarp kurių yra ir daug socialdemokratų, kaltinami ne tik turtinės žalos padarymu savivaldybei – ji dažniausiai siekia kelis tūkstančius eurų, bet ir didelės neturtinės žalos padarymu valstybei, nes buvo pakirstas pasitikėjimas valstybės institucija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
