Seimo nariai Agnė Bilotaitė, Giedrė Balčytytė, Agnė Širinskienė ir Vitalijus Gailius paprašė etikos sargų įvertinti, ar projekto svarstymas TTK atitinka Statuto nuostatas ir Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimą.
Kreipimosi iniciatoriai suabejojo dėl TTK posėdyje vykusio balsavimo, sprendžiant, ar prašyti atlikti BK pataisų teisinio poveikio vertinimą.
„Komitetui (…) atmetus Seimo narių grupės parengtus klausimus, komitetas privalėjo pateikti kitas klausimų formuluotes, kurios būtų atspindėjusios komiteto narių daugumos nuomonę, nes birželio 11 d. posėdyje komitetas jau buvo apsisprendęs dėl poveikio vertinimo išvados užsakymo. Komitetas procedūriškai neturėjo teisinio pagrindo grįžti į sprendimo dėl poveikio vertinimo išvados priėmimo stadiją“, – rašoma kreipimesi į Etikos ir procedūrų komisiją.
Jo autorių teigimu, TTK pirmininko Juliaus Sabatausko vienasmenis sprendimas, kad posėdyje daroma pertrauka iki pirmadienio, birželio 16 d., kuris nebuvo pateiktas komiteto nariams balsuoti, pažeidžia Statutą.
Kreipimosi iniciatoriai taip pat mano, kad BK pataisas papildžius naujomis nuostatomis buvo pažeistos etikos sargų rekomendacijos.
„Birželio 16 d. vykusio posėdžio metu komitetas papildė BK straipsniu, kurio nebuvo Seime pateiktame projekte. Jis reglamentuoja kitą savarankišką ir su piktnaudžiavimu niekaip nesusijusią veiką – tarnybos pareigų neatlikimą. Manytina, kad komitetas turėjo inicijuoti naują BK pakeitimo projektą, jį pateikti plenarinių posėdžių salėje. To nebuvo padaryta ir, pažeidžiant etikos ir procedūros komisijos pateiktas rekomendacijas, buvo pasirinktas sprendimas apeiti įstatymo pateikimo stadiją Seime ir inicijuoti naujo straipsnio keitimą“, – į galimą pažeidimą savo kreipimesi atkreipia dėmesį A. Bilotaitė, G. Balčytytė, A. Širinskienė ir V. Gailius.
Jau pradėti keli tyrimai
Nors aistras kėlusių BK pataisų parlamentarai pavasario sesijoje nepriėmė, dėl jų pateikimo ir svarstymo aplinkybių etikos sargai yra pradėję ne vieną tyrimą.
Jie aiškinsis, kiek BK pakeitimo projektą pasirašiusių Seimo narių gali turėti interesų konfliktą.
„Tarp 16-os Seimo narių, pasirašiusių BK pataisas, kurios švelnina atsakomybę už piktnaudžiavimą savivaldybių tarybų narių išmokomis, yra ir asmenų, kurie patys figūruoja „čekiukų“ istorijose (...) Kyla rimtų abejonių, ar Seimo narių pasirašytos pataisos nėra grindžiamos asmeniniu suinteresuotumu, siekiant išvengti teisinės atsakomybės arba ją sušvelninti“, – kreipimesi į etikos sargus sako Seimo konservatoriai.
Į šią komisiją kreipėsi ir parlamentinė Antikorupcijos komisija. Ji irgi prašo išsiaiškinti, kiek BK projektą pasirašiusių Seimo narių gali turėti interesų konfliktą.
Be to, pradėtas dar vienas tyrimas šiuo klausimu – dėl galimų Seimo statuto pažeidimų, prašant klausimą svarstyti skubos tvarka.
Kaip skelbė ELTA, nors birželio 26 d. vykusio Seimo posėdžio metu 16 val. parlamentas buvo užbaigęs BK pataisų svarstymo stadiją, net po po kelių valandų – maždaug 19 val. – socialdemokratas Karolis Podolskis frakcijos vardu žengė netikėtą ir neįprastą žingsnį. Politikas paprašė Seimo grįžti į BK pataisų svarstymo stadiją ir apsispręsti dėl skubos tvarkos. Seimas pritarė jo siūlymui taikyti skubos tvarką, tačiau ši procedūra nebuvo pritaikyta, nes kilus opozicijos bei dalies valdančiųjų nepasitenkinimui, šis klausimas buvo išbrauktas iš paskutinio pavasario sesijos plenarinių posėdžių darbotvarkės.
Jeigu Seimas pritartų parlamentarės socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotam projektui, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų grėstų tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, padarė didelę turtinę žalą valstybei, Europos Sąjungai (ES), tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Už padarytą labai didelę turtinę žalą siūloma bausti bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.
Siūloma nustatyti, kad padaryta turtinė žala būtų laikoma didele, kai jos dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (šiuo metu 20 tūkst. eurų), bet neviršija 900 MGL (45 tūkst. eurų). Labai didele turtine žala būtų laikoma virš 900 MGL padaryta žala.
Tačiau BK neliktų neturtinės žalos, padarytos piktnaudžiaujant, sąvokų – tokius siūlymus kritikuoja ne tik Seimo opozicija, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Generalinės prokuratūros atstovai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
