Dėl šio klausimo kreipėsi VSD pranešėjo istoriją nagrinėjusi tyrimo komisija. Kaip teigiama skunde, Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadą rengusios D. Šakalienės vyras ir pats dirba VSD.
Po ilgos diskusijos trečiadienį vykusiame EPK posėdyje, tyrimą pradėti nutarta bendru sutarimu.
Visgi, pati parlamentarė posėdžio metu tikino, jog interesų konflikto šiuo klausimu nėra.
„Tai atrodo kaip spaudimas ar kerštavimas išvadų rengėjui dėl nepatikusios išvados. Laikantis žvalgybos pareigūnų tapatybės apsaugos reikalavimų nebuvo ir nėra nei pareigos, nei prievolės deklaruoti žvalgybos pareigūnų darbo vietos. Laikydamasi teisės aktų reikalavimų ir elgiausi“, – patikino D. Šakalienė.
Savo ruožtu konservatorius Sergejus Jovaiša patikino, kad vyro darbovietės sąsaja su tyrimu kelia įtarimų, tad socialdemokratė turėjo nusišalinti nuo išvadų rengimo.
„Kad ir ką jūs besakytumėte, regimybė yra labai aiški. Jeigu kažkas iš artimųjų yra patekę į radarą, kur vyksta tyrimas, protinga būtų buvę nusišalinti“, – kalbėjo jis.
Jam antrinęs „laisvietis“ Artūras Žukauskas aiškino, jog D. Šakalienė galėjo nusišalinti dėl asmeninių priežasčių ir taip apsaugoti žvalgybos pareigūno tapatybę. Tačiau parlamentarė atkirto, kad tokiu atveju būtų kilę tik dar daugiau įtarimų.
Seimas po svarstymo pritarė parlamentinio tyrimo išvadoms – jų patvirtinimui liko paskutinis balsavimas. Nors jį ketinta daryti ketvirtadienį, visgi posėdžio išvakarėse klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas.
VSD pranešėjo komisijos išvadose metamas šešėlis prezidentui Gitanui Nausėdai bei specialiųjų tarnybų vadovams. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.
Kaip pranešta anksčiau, Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį pateikė jau antrąją išvadą susijusią su VSD pranešėjo komisija. Ja konstatuojama, kad, pateikiant Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios parlamentinės komisijos išvadą ir nepaskyrus už jos svarstymą atsakingo komiteto, Seimo statutas pažeistas nebuvo.
Prieš kelias savaites EPK konstatavo, kad laikinoji parlamentinė komisija neteisėtai atskleidė Tomo Gailiaus tapatybę. Išvadose taip pat teigiama, kad komisijos pirmininkas Vytautas Bakas tyrimo metu veikė šališkai, o pati komisija viršijo įgaliojimus.
Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.
Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Linas Pernavas, komisijos teigimu, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.
