Briuselyje įsikūrusi advokacijos ir švietimo organizacija „Europos kriptotechnologijų iniciatyva“ (angl. European Crypto Initiative – EUCI), kurios tikslas – prisidėti prie ES kriptotechnologijų politikos formavimo, skatinant decentralizaciją, inovacijas ir finansinę įtrauktį, savo interneto svetainėje aprašo nuo 2020 m. prasidėjusius ES įstatymų leidėjų mėginimus teisinėmis priemonėmis kovoti su seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga.
Pasak straipsnio autorių, praėjusiais metais ir šių metų pradžioje ES Tarybai pirmininkaujant Belgijai ir Lenkijai, derybos strigo valstybėms narėms nesutariant dėl tinkamos pusiausvyros tarp poreikio apsaugoti vaikus ir būtinų saugiklių naudotojų duomenų šifravimui elektroninėje erdvėje. Tačiau taip pat pažymima, kad reglamento projekto svarstymai įgauna naują pagreitį šių metų liepos mėnesį pirmininkavimą ES Tarybai perėmus Danijai.
Kuo grindžiamas grėsmės privatumui argumentas?
EUCI teigimu, kyla rizika, kad šis reglamentas gali sukurti „sisteminių silpnybių“ Europos skaitmeninių komunikacijų infrastruktūroje.
„Jo nuostatos galėtų sudaryti sąlygas kliento pusėje atliekamam nuskaitymui – procesui, kurio metu pranešimo, vaizdo ar failo turinys automatiškai analizuojamas siuntėjo įrenginyje prieš jį šifruojant ir siunčiant. Tai reiškia, kad netgi paslaugose, kurios reklamuojamos kaip tokios, kurioms taikomas „ištisinis šifravimas“ (angl. end-to-end encryption – ELTA), komunikacijų privatumas būtų pažeidžiamas ties šaltiniu, nes nuskaitymas vyksta „nešifruotos žinutės“ etape, kai paslaugos teikėjas (arba įgaliota trečioji šalis) gali patikrinti turinį.
Saugumo atžvilgiu, įdiegiant tokias nuskaitymo sistemas iš esmės sukuriamos „galinės durys“: nuolatinis prieigos taškas, kurį galėtų išnaudoti programišiai, piktavaliai vidaus darbuotojai ar valstybės veikėjai. Priešingai nei tikslingų, teismo nutartimi atliekamų tyrimų atveju, kliento pusėje atliekamas nuskaitymas veikia nuolat ir be išimčių, todėl jo poveikis apima visus naudotojus, neatsižvelgiant į tai, ar jie įtariami neteisėta veika. Tai pažeidžia pagrindinį principą, kad ištisinis šifravimas vienodai ir be išimčių apsaugo visus naudotojus, o komunikacijų konfidencialumo kontrolė iš naudotojo perkeliama paslaugos teikėjui, o kartu ir valstybei“, – rašoma EUCI interneto svetainėje.
Dėl galimų grėsmių privatumui įspėja ir ES institucijos
EUCI taip pat mini Europos žmogaus teisių teismo ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno įspėjimus dėl priemonių, kurios susilpnintų šifravimą: šių teigimu, tai būtų neproporcingas kišimasis į pagrindines teises pagal ES pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į Europos Parlamento papildomą poveikio vertinimą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl naujų technologijų, skirtų aptikti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą ir vaikų viliojimą, techninio patikimumo ir pažymimas didelis klaidingų teigiamų rezultatų skaičius bei klaidingo identifikavimo rizika.
Visgi, EUCI ragina ne atmesti reglamentą, o užtikrinti reikiamus saugiklius.
„Jei (reglamentas – ELTA) bus priimtas be tvirtų saugiklių, jis gali sukurti precedentą privačių pokalbių nuskaitymui plačiu mastu, taip pakeičiant pusiausvyrą tarp saugumo internete ir privatumo“, – kylančias rizikas reziumuoja EUCI.
„Šiuo atžvilgiu ši diskusija – ne apie pasirinkimą tarp vaikų apsaugos ir privatumo išsaugojimo, o apie tai, kaip užtikrinti, kad vaikų apsaugos priemonės būtų veiksmingos, proporcingos ir būtų gerbiamos teises“, – priduria EUCI.
Valstybių narių pozicijos išsiskiria, Lietuva projektui pritaria
Savo galutinę poziciją dėl pirmininkaujančios Danijos pasiūlytos reglamento versijos ES Taryba turėtų paskelbti rugsėjo 12 d. Pasak naujausių duomenų, į projekto priešininkų gretas stojo iki šiol buvusios neapsisprendusios Čekija ir Belgija, o pastaroji jį vadina „monstru, kuris pažeidžia jūsų privatumą ir kurio neįmanoma sutramdyti“, rašo portalas „Techradar“. Jos prisijungė prie Austrijos, Nyderlandų ir Lenkijos, kritikuojančių siūlomo reglamento privalomąsias aptikimo ir šifravimo nuostatas.
Portalo „Techradar“ duomenimis, reglamento projektą šiuo metu palaiko 15 valstybių narių, įskaitant Lietuvą, Prancūziją, Italiją, Ispaniją, Švediją, Kiprą, Latviją ir Airiją. „Techradar“ teigimu, lemiamą balsą blokuojant ar remiant šį projektą turinti Vokietija gali apsispręsti pozicijos neišreikšti.
Pasak portalo, dėl savo pozicijos iki šiol neapsisprendė septynios šalys: Estija, Suomija, Vokietija, Graikija, Liuksemburgas, Rumunija ir Slovėnija.
Liuksemburgui rūpi ir vaikai, ir privatumas, Danija užsimena apie verslo interesus
Priešpriešą tarp reglamento projekto tikslų, dėl kurių daugmaž sutariama, ir galimų neigiamų jo padarinių gerai iliustruoja kol kas neapsisprendusio Liuksemburgo teisingumo ministrės prieš kiek daugiau nei metus išsakyta pozicija šalies parlamente.
„Veiksminga kova su vaikų seksualiniu išnaudojimu ir prievarta prieš juos yra vyriausybės prioritetas. (...) Vyriausybė remia pastangas stiprinti teisės aktus Europos Sąjungos lygmeniu, susijusius su vaikų pornografijos internete aptikimu, pranešimu apie ją, blokavimu ir šalinimu“, – atsakydama į parlamentarų klausimus 2024 m. birželio 25 d. sakė Liuksemburgo teisingumo ministrė Elizabeth Margue, kurią cituoja šalies naujienų portalas „Paperjam“.
„Ši vyriausybė taip pat laikosi nuomonės, kad svarbu užtikrinti pagrindines piliečių teises ir kad siūlomas reglamentas turi atitikti ES teisę, įskaitant proporcingumo principą. (…) Kaip rekomendavo ES Tarybos teisinė tarnyba savo nuomonėje dėl (siūlomo reglamento –ELTA) teisėtumo, vyriausybė pasisako už tai, kad vaikų pornografijos ir viliojimo aptikimas būtų vykdomas tikslingiau ir vengiama visuotinio stebėjimo“, – pridūrė teisingumo ministrė.
Šių metų liepos 23 d. Kopenhagoje vykusioje spaudos konferencijoje, šaliai pradedant pirmininkauti ES Tarybai, prie reglamento projekto svarstymo savo iniciatyva grįžusios Danijos teisingumo ministras Peteris Hummelgaardas pabrėžė bendrą sutarimą, kad problemą reikią spręsti, rašo portalas „Euronews“.
„Taryboje plačiai pripažįstama, kad turime imtis veiksmų dėl seksualinės prievartos prieš vaikus reguliavimo“, – sakė jis, atkreipdamas dėmesį į prieštaringas valstybių narių nuomones, kuriose vieni gina teisę į privatumą, o kiti nori papildomų kontrolės svertų.
Vėliau jis teigė, kad diskusiją „neteisingai nušviečia verslo interesai“, pridurdamas, kad nepakankamai atsižvelgiama į aukų teises.
„Galų gale turime sau užduoti klausimą, kieno privatumas mums rūpi labiausiai? Ar tai yra tūkstančių seksualinę prievartą patiriančių vaikų privatumas? Ar, priešingai, tai yra privatumas paprastų žmonių, kurie gali būti arba nebūti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platintojais (...). Turime rasti kompromisą tarp šių skirtingų nuomonių“, – Danijos teisingumo ministrą cituoja „Euronews“.
Žymiai išaugę prievartos mastai
Europos Komisijos duomenimis, vien 2023 m. ES buvo užregistruota 1,3 mln. pranešimų apie seksualinę prievartą prieš vaikus, įskaitant daugiau nei 3,4 mln. nuotraukų ir vaizdo įrašų. Tokių pranešimų skaičius taip pat žymiai išaugo pasauliniu mastu – nuo 1 mln. pranešimų 2010 m. iki beveik 35,9 mln. 2023 m., įskaitant beveik 105,6 mln. nuotraukų ir vaizdo įrašų.
Interneto stebėsenos fondo „Internet Watch Foundation“ duomenimis, ES vis dar pirmauja pasaulyje pagal seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos (nuotraukų ir vaizdo įrašų) prieglobą (angl. hosting), nes trys iš penkių pranešimų apie seksualinę prievartą prieš vaikus (59 proc.) siejami su ES valstybėse narėse esančiuose serveriuose saugoma medžiaga.
ES Tarybos darbo grupėms sutarus dėl naujojo reglamento projekto, oficialus balsavimas dėl reglamento priėmimo, pasak EUCI portalo, anksčiausiai galėtų vykti šių metų spalio 14 d.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
