Tokių pacientų kaip širvintiškė Eimutė sostinės infekcinėje ligoninėje kasdien atsiduria bent po keletą. Moteriai diagnozuotas erkinis encefalitas, nors Eimutė tikina, kad gyvis net nebuvo įsisiurbęs. Užtat kančios būta neeilinės:
„Per visą galvą, visą kaulą, atrodo, gręžia kaukolę. Baisus skausmas.“
Kokia liga pakirto 51-erių moterį, medikai ieškojo net mėnesį. Infekcinėje ligoninėje ji jau savaitę, laukia dar kone tiek pat ir mėnuo reabilitacijos.
„Šita situacija mano visus draugus, giminaičius privertė susimąstyti, ar nereikia pasiskiepyti", – tęsė pacientė.
O neseniai Šiauliuose ligoninėje atsidūrė trijų asmenų šeima, kuri encefalitu užsikrėtė atsigėrusi nevirinto ožkos pieno. Toks būdas susirgti irgi egzistuoja, nors atvejai žymiai retesni. Apie skiepus susimąsto vis daugiau žmonių.
Nors skiepų apsauga beveik šimtaprocentinė, erkės irgi nesnaudžia. Šiemet iki šios dienos encefalitu jau užsikrėtė beveik du šimtai žmonių – trečdaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Du žmonės jau mirė.
„Mes Lietuvoje esam pirmaujantys, registruojam didžiausią sergamumą erkiniu encefalitu Europoje. Aišku, kad pas mus yra visos sąlygos erkėms plisti", – kalbėjo entomologė Milda Žygutienė.
Ekspertai vienbalsiai sutaria, kad vienintelis būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito – skiepai. Tačiau jie brangūs. Viena vakcina kainuoja per 30 eurų, o vien per pirmus metus vakcinų reikia trijų. Vadinasi, keturių asmenų šeimai pirmus metus tai kainuoja apie 400 eurų. Gamtoje laiką mėgstantys leisti žmonės laikosi skirtingų nuomonių – brangu tai ar ne.
„Kurie gyvena skurdžiau – tai tikrai, 30 eurų nemažai. Juo labiau, kad neužtenka vieno skiepo", – sakė pašnekovas.
„Mes siūlysim sveikatos apsaugos ministrui įtraukti skiepus į vaikų skiepijimo kalendorių. Taip pat kreipsimės į ministrą prašydami numatyti biudžete galimybę kompensuoti vaistus visiems norintiems ir suaugusiems žmonėms pasiskiepyti", – mintimis dalijosi Seimo narė Aistė Gedvilienė.
Ministerija tikina, kad kitąmet ketinama išsiaiškinti, kokia visuomenės grupė – pavyzdžiui, vaikai ar senjorai – susiduria su didžiausiu pavojumi užsikrėsti. O tada bus galvojama, ar skiepų kainą jiems kompensuoti. Visgi viceministras Algirdas Šešelgis abejoja, ar valstybė privalo apmokėti skiepus žmonėms vien dėl to, kad šie renkasi laisvalaikį leisti miškuose:
„Turi turėti labai svarbių argumentų tam, kad priimtume sprendimus, kad valstybė kažką turėtų privalomai, nemokamai paskiepyti.“
Idėją kompensuoti vakcinas palaiko ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Visgi specialistai primena, kad visi, einantys į miškus ar ten, kur aukštesnė žolė, turi pasirūpinti visą kūną dengiančia apranga. Gamtininkai įspėja, kad pavojingų gyvių tikrai nemažės, o tik daugės.
„Per paskutinius 25 m. jų populiacija dešimtimis kartų padidėjo. Žinoma, ir klimato kaita prisideda. (…) Jų populiacija turi labai geras perspektyvas. Gal skamba bauginančiai, bet mes tikrąją situaciją turime žinoti", – sakė gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
O ligos pasekmės – baisios. Medikai pabrėžia, kad visiškai pasveiksta tik trečdalis susirgusiųjų. Dar trečdalis nepasveiksta išvis. Tai reiškia, kad likusį gyvenimą jie lieka pusiau ar visiškai neįgalūs.
„Gali būti parezės išliekančios, kalbos sutrikimai, judėjimo, koordinacijos sutrikimai, kurie yra išliekantys ir ženkliai įtakojantys žmogaus gyvenimo kokybę", – tarė skyriaus vedėjas Linas Svetikas.
Beje, sostinės savivaldybė jau kitą mėnesį ketina išbandyti dar vieną būdą kovoti su erkėmis. Parkuose ketinama pastatyti erkių gaudykles, kuriose įmontuotas garuojantis sausas ledas neva turėtų privilioti erkes ir jas pražudyti. Tačiau tai išgirdę ekspertai jau pareiškė, kad tokios gaudyklės geriausiu atveju pritrauks uodus, o ne erkes.
