Moteris savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriuo Vilniaus situaciją apibūdino kaip potvynius ir atoslūgius.
„Potvyniai ir atoslūgiai – taip, žvelgiant į epideminę kreivę, geriausiai galima apibūdinti Vilnių. Tas pandemijos bangavimas šiek tiek, nori to ar ne, primena Baltijos bangas, į kurias dar visai neseniai dauguma buvome sumerkę kojas. Skirtumas tik tas, kad mieliau kojas kutena bangų keteros, o štai epidemiologams kur kas maloniau žvelgti į atoslūgio momentus.
Panašu, kad Vilniuje turime būtent kažką panašaus. O BET TAČIAU, tai nereiškia, kad kalbame apie kažkokį tvarų situacijos gerėjimą, greičiau – apie nedidelį, tačiau atoslūgį, kuriuo norisi pasidžiaugti. Matyt dėl to, kad iki šiol Vilniuje tokie momentai buvo ir reti, ir, deja, trumpi“, – rašo ji.
Tikinama, kad Vilnius – daug geresnėje padėtyje, nei kiti miestai:
„Pirmasis rodiklis – pandemijos pagreitis. Rezultatas: -1,6 % Vilnius vs 9,1 % Lietuva. Tai reiškia, kad mes – vilniečiai – ŠIUO METU esame žymiai geresnėje padėtyje, nei daugelis kitų miestų, neturime infekcijos plėtimosi, atvirkščiai – stebime slūgimą.
Savaitinis naujų atvejų pokytis: -12 % Vilnius vs 4,8 % Lietuva. Šiuo atveju tas minuso ženklas, kuriuo įprastai gyvenime džiaugiamės retai, yra tikrai labai labai geras signalas.
Septynių dienų atvejų vidurkis: 134 Vilnius vs 579 Lietuva. Tiesa, pagal naujus atvejus, nustatytus per paskutiniąsias 14 dienų, atsiliekame nuo šalies vidurkio, bet neigiamas pandemijos pagreitis nuteikia optimistiškai.
Svarbu ir tai, kad visi šie skaičiai – nemažėjant testavimo apimtims. Žvelgiant tiek į atliktų PGR, tiek į antigenų testų skaičius, matosi, kad visą rugpjūtį testavimasis PGR metodu išlieka panašiame lygmenyje, antigenų tyrimų atliekama net daugiau nei liepą.
Ar galime tai išlaikyti? Labai sudėtinga. Bet be kovos sudėti ginklus juk ne vilniečių būdui. Būtinos VISŲ nuoširdžios pastangomis. Neilgai trukus pamatysime, ar išmokome praėjusio laikotarpio pamokas, ar įsiklausėme į autoritetingų mokslo žmonių rekomendacijas, ar gerai girdėjome vieni kitus, ar buvome iniciatyvūs ir novatoriški. Pagaliau, ar pavyko sutelkti bendraminčius.“
Epidemiologė pasidalijo ir siūlymais. Pagrindinis jų – skiepytis. Anot jos, tai, ką pavyko pasiekti iki šiol dar nėra viskas.
„Skie-py-tis! Tai galimybė Vilniui „pasitempti“. Neabejoju, kad tie 60.1 % bent viena doze pasiskiepijusių tikrai nėra viskas, ką galime. Matėme labai aiškų efektą birželį, kai masinė vakcinacija jau leido kalbėti ne apie šimtus naujų infekcijos atvejų, nustatomų Vilniuje kasdien, bet apie dešimtis. Pasiskiepijus dar daugiau žmonių, ir manevro laisvė, neabejotinai, būtų didesnė. Džiaugiuosi, kad visose amžiaus grupėse moksleivių vakcinacijos lygis BŪTENT VILNIAUS mokyklose yra pats didžiausias.
Nepamiršti būtinųjų saugumo taisyklių. Jos, norime to ar ne, dar ilgai išliks aktualios. Kaukės – kur privaloma ir kur ne, rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas, paviršių valymas.
Ir patalpų VĖDINIMAS VĖDINIMAS VĖDINIMAS
Testuotis. Ir profilaktiškai, ir, nieko nelaukiant, pajutus bent kokius į peršalimą ar gripą panašius simptomus.
Likti namuose, jei nesveikuojat. Politika, kuri visais gyvenimo atvejais – einant į darbą, mokyklą ar į draugų susibūrimą – negali būti pamiršta.
Sveikatos ir protingų sprendimų visiems!“
