NVSC Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja pabrėžė, kad pastarieji pakilimai yra susiję židiniais asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Jos teigimu, kol židiniai yra atsekami, didesnio plitimo būti neturėtų.
„Buvo kalbėta tiek apie Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, Santaros klinikas, Kauno klinikinę ligoninę, tiek šiandien jau kalbu apie naujus atvejus Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.
Kiti reikšmingi ir nerimą keliantys židiniai Vilniaus mieste – Pergalės g. 15 esantis daugiabutis, taip pat V. Grybo esantis daugiabutis, nors naujų ir susijusių atvejų čia nebuvo patvirtinta.
Kol tie židiniai yra lokalizuojami ir toliau neišplinta, asmenys laiku izoliuojami, tol situacija kontroliuojama. Ramina tai, kad ir tie 25 su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės židiniu susiję asmenys neišplatino užkrato visuomenėje“, – kalbėjo ji spaudos konferencijos metu.
Vertina inkubacinį laikotarpį
Visuomenės sveikatos specialistės teigimu, kol visuomenėje viruso plitimo, nesusijusio su židiniais, nematome, tol yra ramiau. Tačiau kartu pridūrė, kad vis tik reikia atkreipti dėmesį, kad visąlaik situacija turi būti vertinama per maksimalius inkubacinius periodus.
„Jei per 14 dienų matysime, kad tas atvejų skaičius, kurie nesusiję su židiniais, pakankamai auga, tai tikrai reikės sunerimti ir tai rodys, kad prasideda plitimas visuomenėje, kurio mes labai bijome.
Karantino sušvelninimai, įvesti gegužės 18 d., kurie susiję ir su grožio teikimo paslaugomis, savo reikšmę galės parodyti tik po 14 d. ir ilgesniame – dviejų inkubacinių periodų, t. y. 28 dienų – laikotarpyje. Tad turime stebėti situaciją ir tikėkimės, kad tų atvejų nepadaugės“, – sakė G. Megelinskienė.
Karantino atšaukimas apsunkintų izoliavimo galimybes
Pasiteiravus, ar kaip epidemiologė ji jau rekomenduotų atšaukti karantiną, NVSC specialistė pabrėžė, kad daug nerimo kelia fiksuojami vis nauji įvežtiniai atvejai.
„Ministras kiekvieną dieną mini, kad tam yra reikalingi tam tikri sprendimai ir teisiniai papildomi išaiškinimai dėl konkrečių karantino metu taikomų priemonių ir jų taikymo ateityje, jei visgi karantinas būtų atšauktas.
Ta pati įvežtinių atvejų izoliacija karantino metu yra gerokai paprastesnė ir kol vis pristatau įvežtinius atvejus ir tuo labiau išplitusius, manyčiau, kad tai pakankamai aktualu“, – aiškino G. Megelinskienė.
Vertina ne vieną kriterijų
Kita vertus, pridūrė ji, vertinant situacijos valdymą svarbūs ir epidemiologiniai rodikliai.
„Matome dviejų savaičių susirgimu. Per tą laiką buvo fiksuoti 149 atvejai, tai sudaro apie 9 proc. visų susirgimų Lietuvoje.
Egzistuoja ir kiti kriterijai, reikia vertinti epideminę kreivę, t. y. atvejų pasiskirstymą pagal laiką. Taip pat svarbu įvertinti, kiek yra hospitalizuotų atvejų, kokios yra apkrovos asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Taigi reikia yra daug svarbių aspektų, ir koks spendimas būtų priimtas, tai bus derinama su ekspertais, kurie ir pasakys savo nuomonę“, – sakė G. Megelinskienė.
Naujausiais duomenimis, per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 16 naujų koronaviruso atvejų, bendras nustatytų atvejų skaičius siekia 1593.
Stacionare iš viso šiuo metu gydomi 79 asmenys, 7 – reanimacijoje, dviem taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, 32 – taikoma deguonies terapija.
Tebeserga 475 užsikrėtusieji, 1049 asmenys pasveiko.
Dėl koronaviruso mirė 61 asmuo, dar aštuoni užsikrėtusieji mirė dėl kitų priežasčių.
Per trečiadienį ištirti 7424 ėminiai, bendras laboratorijose ištirtų ėminių skaičius siekia 253004.
