Bendras jų skaičius, pirmadienio duomenimis, viršijo 1700.
Ugdymo įstaigose užfiksuoti 1534 protrūkiai, tai yra beveik tris kartus daugiau nei praėjusios savaitės pradžioje.
Didžioji dalis – 88 proc. – jų registruoti mokyklose. Darželiuose ir lopšeliuose jie sudaro apie 11 proc. visų protrūkių. Aukštojo mokslo įstaigose ligos židinių neužfiksuota, profesinio ugdymo įstaigose – trys protrūkiai.
Daugiausiai jų registruota Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Telšių apskrityse.
Anot NVSC, dauguma protrūkių (96 proc.) yra neskaitlingi, t. y. atvejų skaičius juose neviršija dešimties.
Tokį didelį protrūkių skaičių ugdymo įstaigose specialistai sieja su padidėjusiu sergamumu ir aktyviu mokinių testavimu ugdymo įstaigose.
Kitose veiklos srityse – gydymo, socialinės globos, gamybos, paslaugų, prekybos ir kt. – užsikrėtimų statistika svyruoja nežymiai. Tarp sričių, kur protrūkių skaičius išliko nepakitęs, paminėtinos prekybos, gamybos įmonės, mažesnis jų skaičius, palyginti su ankstesne savaite, užfiksuotas maisto pramonės, statybų, logistikos ir transporto srityse.
Protrūkiu laikomas staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.
Augant sergamumui, NVSC primena, kad izoliuotis privalo ne tik COVID-19 susirgę asmenys, bet ir kartu su jais gyvenantys asmenys bei asmenys, atvykę iš užsienio šalių, priskirtų raudonai ir pilkai zonai.
