• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos Sąjungos pasiektas susitarimas uždrausti rusiškos naftos importą į Vakarų šalis yra vienas didžiausių smūgių Rusijai, kuri iš šios žaliavos pardavimų susikrauna milžiniškus turtus, rašo Politico.

Europos Sąjungos pasiektas susitarimas uždrausti rusiškos naftos importą į Vakarų šalis yra vienas didžiausių smūgių Rusijai, kuri iš šios žaliavos pardavimų susikrauna milžiniškus turtus, rašo Politico.

REKLAMA

Nors Kyjivo vyriausybė spaudė Europos politikus, kad šie nedelsdami paskelbtų griežtas sankcijas Rusijai, Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis dabar išreiškė dėkingumą už ES priimtus sprendimus.

„Įvestos sankcijos paveiks 75 proc. Rusijos naftos importo. Metų pabaigoje iš viso bus uždrausta importuoti 90 proc. rusiškos naftos“, – socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje rašė D. Šmyhalis.

Nepaisant ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio išsakyto pastebėjimo, kad Vakarai priėmė itin reikšmingą sprendimą, vis dar egzistuoja daugybė papildomų klausimų dėl įvestų sankcijų.

REKLAMA
REKLAMA

Diplomatai tikino, kad pagrindinis rusiškos naftos embargo dokumentas bus galutinai paruoštas patvirtinimui kiek vėliau, tačiau antradienio naktį ES lyderių įvykdytas susitarimas vis dar turi spragų, dėl kurių dalis Vakarų valstybių ir toliau turi galimybę Rusijai pervesti milijardus eurų už Kremliaus naftą.

REKLAMA

Nuo išimčių, spragų, iki galimų sunkumų, siekiant paveikti Rusijos galimybes tęsti karą Ukrainos teritorijoje – štai 6 dalykai, ką reikėtų žinoti apie Vakarų bloko valstybių susitarimą dėl embargo rusiškai naftai.

1. Vakarų sankcijos rusiškai naftai kol kas tik dalinės

ES politinis susitarimas bloko valstybes įpareigojo iki šių metų pabaigos užkirsti kelią naftos patekimui į Europą jūrų keliais. Tačiau tai reiškia, kad Rusija ir toliau Vakarų valstybėms galės parduoti 30 proc. savo naftos, kuri atiteka vamzdynais.

REKLAMA
REKLAMA

Teigiama, kad ES politikų sprendimą galutinai nenutraukti rusiškos naftos importo daugiausiai nulėmė Vengrijos premjero Viktoro Orbano išsakyti prieštaravimai. Pasak politiko, Vengrija neturi išvystyto jūrų uosto tinklo, todėl šalis negali visiškai sustabdyti iš Rusijos „Družba“ naftotiekiu atitekančios žaliavos.

Be to, jeigu rusiškos naftos tiekimas vamzdynais staiga sustotų, dabartiniame ES susitarime numatyta, kad tokiu atveju būtų griebiamasi „neatidėliotinų veiksmų“, vienas iš jų – galimybė įsigyti naftos, kuri gabenama tanklaiviais, ir tokiu būdu užtikrinti tiekimo saugumą. Tai ypač buvo svarbu Vengrijai ir Slovakijai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nepaisant to, ES pareigūnai tvirtina, kad naujas sankcijų paketas vis tiek skaudžiai smogs Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

„Susitarimas iškart apims daugiau kaip du trečdalius naftos importo iš Rusijos, tokiu būdu bus nutrauktas didžiulis finansavimo šaltinis karo mašinai“, – kalbėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis.

Tuo metu Vokietija ir Lenkija savanoriškai įsipareigojo iki šių metų pabaigos nebepirkti rusiškos naftos, kuri vis dar atiteka „Družba“ naftotiekiu. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo ruožtu teigė, kad įvestos sankcijos iki šių metų pabaigos paveiks beveik 90 proc. Rusijos naftos importo į Europą.

REKLAMA

Žadama, kad ES lyderiai vėliau sugrįš prie tolimesnių sprendimų tam, kad būtų nustatytas terminas ir laipsniškai atsisakyta likusios rusiškos naftos dalies, atitekančios į ES valstybes. Nors šiuo metu „Družba“ naftotiekiu Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai vis dar tiekiama rusiška žaliava, U. von der Leyen teigimu, naujas susitarimas lemtų, kad būtų galutinai atsisakoma 10 proc. Kremliaus naftos importo į Europą.

REKLAMA

Visgi bent jau kol kas tiksli data, kada vamzdynais į Europą nebetekės rusiška nafta, nėra nurodoma. Be to, priduriama, kad Vengrijos premjeras V. Orbanas taip pat ateityje gali nepakeisti savo politinės pozicijos dėl visiško rusiškos naftos embargo.

2. Sankcijų efektui pajusti prireiks ne vieno mėnesio

Analitikai pastebi, kad kol karas Ukrainoje ir toliau tęsiasi, dabartinis susitarimas dėl sankcijų šiais metais Rusijai vis tiek leis iš Europos uždirbti milijardus eurų už parduodamą naftą ir jos produktus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žaliavinės rusiškos naftos, gabenamos tanklaiviais, Europa siekia atsisakyti per šešis mėnesius, o naftos produktų – iki 2023 metų pabaigos.

Nepaisant to, pastebima, kad Čekija galės išvengti įvestų draudimų, todėl ši šalis ir toliau galės perparduoti rusiškos naftos produktus iki kitų metų pradžios.

„Pagrindinis sankcijų tikslas – kaip įmanoma greičiau susilpninti Rusijos ekonomiką ir taip pat sumažinti šios šalies karinį pajėgumą, tačiau tai jau gali būti per vėlu“, – pastebėjo Briuselio ekspertų grupės „Bruegel“ energetikos specialistas Simone‘as Tagliapietra.

REKLAMA

Nors pripažįstama, kad naujas paskelbtų sankcijų prieš Rusiją paketas turi trūkumų, tačiau Kremliui vis tiek buvo suduotas beprecedentis smūgis, mat Rusijos naftos ir dujų pardavimai užsienio valiuta sudaro apie 40 proc. Maskvos federalinio biudžeto.

3. Ar Indija ir Kinija išpirks rusišką naftą, kurios atsisako ES?

Prasidėjus karinei invazijai Ukrainoje, Vakarų prekybininkai netrukus savanoriškai atsisakė pirkti naftą iš Maskvos. Dėl šios priežasties šios žaliavos vertė tąkart nukrito – lyginant su pasaulinės rinkos kainomis, rusiška nafta kainavo 35 JAV doleriais pigiau nei įprastai.

REKLAMA

Taičiau Europa yra laikoma didžiausia Rusijos naftos pirkėja, mat vien per praėjusius metus ES valstybės iš Kremliaus įsigijo apie pusę šios šalies eksportuojamos – 4,7 mln. barelių per dieną – naftos. Tačiau prekybininkai iš Indijos, Kinijos ir Turkijos iš dalies padėjo sumažinti patiriamą spaudimą Rusijos ekonomikai, mat šios valstybės iš Kremliaus pradėjo pirkti naftą didesniais kiekiais. Palyginti su balandžio mėnesiu, gegužę agresorė netgi padidino savo parduodamos naftos eksportą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rusijos ambasadorius Austrijos sostinėje ir Kremliaus pasiuntinys tarptautinėse organizacijose Michailas Uljanovas teigė, kad Rusija „suras kitus importuotojus“.

Tuo metu Kinija yra laikoma viena didžiausių rusiškos naftos pirkėjų, kuri per praėjusius metus nupirkdavo 1,6 mln. barelių per dieną. Remiantis „Vortex Analytics“ duomenimis, Kinijos bendrovės gegužę padidino rusiškos naftos importo kiekius iki maždaug 1,9 mln. barelių per dieną, siekdama užpildyti trūkumą, kurį nulėmė Vakarų prekybininkai. Visgi Pekinas stengiasi būti atsargus ir siekia išvengti priklausomybės nuo vieno naftos tiekėjo – Rusijos.

REKLAMA

Kaip liudija bendrovės „Refinitiv Eikon“ surinkti duomenys, prasidėjus karinei invazijai Ukrainoje, Indija nupirko tris kartus daugiau rusiškos naftos nei pernai tuo pat metu.

Skaičiuojama, kad Europa iš Rusijos nuperka 2,4 mln. barelių neapdorotos naftos per dieną, tačiau, kai importas į ES sustos, Kremlius turės gerai pasukti galvą, į kur teks eksportuoti milžinišką kiekį šios žaliavos.

4. Kontroliuoti tanklaivius, gabenančius rusišką naftą, bus sudėtinga

Pagrindinės sankcijų detalės, kaip turėtų atrodyti draudimas gabenti rusišką naftą tanklaiviais, dar turi būti galutinai apibendrintos, kadangi dabar ES įsikūrusios bendrovės, gabendamos naftą iš Rusijos, uždirba didelius pinigus.

REKLAMA

Laivybos duomenų ir naujienų bendrovė „Lloyd's List“ tvirtina, kad šiuo metu, vietoje rusiškų tanklaivių, kuriems taikomos sankcijos, bene dažniausiai rusišką žaliavą į Indiją ir kitas Azijos šalis transportuoja Graikijai priklausantys laivai.

„Graikijos tanklaivių savininkai masiškai įsitraukė į rinką. Daugelis stambių ir žinomų verslo atstovų, gabendami neapdirbtą rusišką naftą laivais, susikrauna itin didelius turtus“, – kalbėjo „Lloyd's List“ redaktorius Richardas Meade‘as.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, laivybos bendrovės siekdamos išvengti galimų sankcijų bando užmaskuoti naftos kilmės vietą, pavyzdžiui, atskiedžia ją kitomis žaliavomis ir vėliau ant cisternų ženklina, kad tai yra kazachų, latvių ar turkmėnų pagaminti naftos produktai.

Tanklaiviai, gabenantys rusišką žaliavą, taip pat išjungia identifikavimo atsakiklius, tad tokiu būdu tampa sudėtinga sužinoti jų galutinį kelionės tikslą. 

„Verslo atstovai, kurie bando išvengti paskelbtų sankcijų, žino šiuo metodus“, – kalbėjo Suomijos tarptautinių reikalų instituto vyresnioji specialistė Maria Shagina.

„Šiaurės korėjiečiai, iraniečiai daro tą patį. Būčiau kaip reikiant nustebintas, jeigu Rusija nenaudotų tų pačių metodų“, – pridūrė buvęs aukštas JAV Iždo departamento pareigūnas.

Esant tokiai situacijai, iškyla klausimas dėl teisinės atsakomybės. Šiuo metu numatytų sankcijų vengimas 15 Europos valstybių yra laikomas administraciniu teisės pažeidimu, bet ne nusikaltimu. Tačiau Europos Komisija savo ruožtu siūlo, kad bandymas apeiti paskelbtas sankcijas būtų laikomas nusikaltimu visose Europos šalyse. Visgi šiam siūlymui patvirtinti reikia visų 27 bloko narių pritarimo.

5. Ką tai reiškia Rusijos naftos pramonei?

Bet koks pardavimų sulėtėjimas kelia didelių problemų Rusijos naftos pramonei, mat Kremlius neturi pakankamai talpyklų, kur galėtų sukaupti išgaunamos naftos perteklių. Vadinasi, jeigu Rusija neatras rinkos, kur galėtų eksportuoti išgautą žaliavą, gavybos įrenginiai turėtų būtų stabdomi, o tai reiškia, kad naftos telkiniai galėtų būti pažeisti visam laikui.

REKLAMA

„Logiškai mąstant, jei Rusija nesuras rinkos, kur galėtų eksportuoti naftą, po kelių mėnesių, o galbūt ir greičiau, Kremliaus žaliavos tiekėjai būtų priversti mažinti gavybos apimtis, tad vėliau mes išvysime sumenkusias Rusijos pajamas, kurios gaunamos iš šios žaliavos pardavimų“, – prieš paskelbiant embargą įvertino naftos pramonės ekspertas, Vašingtone įsikūrusio Džordžtauno universiteto profesorius Thane‘as Gustafsonas.

Šiuo metu sumenkusius žaliavos eksporto pajėgumą rodo ir nutekinti Rusijos energetikos ministerijos dokumentai, kurie atskleidė, kad gegužę, palyginti su vasario mėnesiu, naftos gavyba per dieną sumažėjo iki 830 tūkst. barelių.

Tarptautinės energetikos agentūros atstovai, vertindami gegužės mėnesio naftos rinkos duomenis, teigė, kad tokia situacija dėl rusiškos žaliavos susiklostė dėl to, nes didieji naftos brokeriai iki gegužės 15 d. siekė nutraukti visus sandorius su Kremliaus kontroliuojamomis bendrovėmis, tokiomis kaip: „Rosneft“, „Gazprom“, „Neft“ ir „Transneft“.

Agentūra tikisi, kad ES siekis nutraukti priklausomybę nuo rusiškų žaliavų šių metų antrąjį pusmetį lems tai, kad Kremlius sugebės eksportuoti tik 3 mln. barelių per dieną. Be to, priduriama, kad naujas embargas rusiškai naftai paspartins šiuo metu vykstantį rinkų persiorientavimą ir tokiu būdu privers Rusijos naftos bendroves uždaryti dar daugiau gręžinių.

REKLAMA

6. Toliau embargas dujoms? Nelabai

Rusija į kitas šalis daugiausiai eksportuoja naftą, tačiau Europa iš Kremliaus taip pat nuperka ir didelį kiekį dujų. Visgi tikimybė, kad ES bus pasiryžusi ateityje į būsimus sankcijų paketus įtraukti draudimą pirkti rusiškas dujas, nėra itin didelė.

ES diplomatams prireikė net šešių derybų raundų tam, kad sankcijų paketas, nors ir turintis trūkumų, užkirstų kelią rusiškos naftos importui. Pastebima, kad Europai greitai atsisakyti rusiškų dujų būtų kur kas sudėtingiau. Visgi dalis valstybių, ypač Lenkija ir Baltijos šalys, stengiasi įtikinti ES politikus, kad pastarasis žingsnis turėtų būti priimtas.

„Aš nuo pat vasario 24 d. bandžiau įrodyti, kad mums nedelsiant reikia paskelbti sankcijas rusiškai naftai, anglims ir dujoms“, – teigė Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.

Tačiau Europos Komisijos paskelbtame „REPowerEU“ plane nurodoma, kad atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų žadama tik iki 2030 m., o paspartinti šio proceso šiuo metu politikai taip ir nesiryžta.

Štai Austrijos kancleris Karlas Nehammeris netgi atmetė galimybę, kad ES kitas žingsnis bus uždrausti rusiškų dujų importą. 

„Dujų išteklių tiekimo užtikrinimas skiriasi nuo naftos – daug lengviau surasti alternatyvų naftos produktams. Dėl šios priežasties dujų embargo klausimas nebus svarstomas kitame sankcijų pakete“, – pabrėžė politikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų