E. Masiulis sako, kad taupydamas policijos benziną yra pasirengęs pats prisistatyti į laisvės atėmimo vietą, bet šiuo metu dar nėra sulaukęs jokio pranešimo iš teisėsaugos institucijų.
„Jeigu čia kalbama, kad bausmės turi atlikti kažkokį perauklėjimo misiją, tai nežinau, tikrai nekeliu jokio pavojaus visuomenei, vaikštau kiekvieną dieną gatvėmis, einu į parduotuvę, bendrauju su žmonėmis, dirbu darbą, gaunu pajamas, moku mokesčius. Šiuo atveju tas toks sprendimas atrodo labiau kaip keršto, atpildo dalykas nei kad perauklėjamoji priemonė. Savo išvadas esu padaręs. Tikrai nemanau, kad mano laisvės apribojimas mane kažkaip perauklės ar kažką. Man didžiausia bausmė buvo tai, kad aš praradau viską kaip politikas. Iki tol visą gyvenimą tik tą ir dariau ir paskui reikėjo persiorientuoti, pasikeisti, išgyventi toliau, vėl atsirado aktyvūs socialiniai ryšiai, aplinka, bendravimas, bet staiga viskas išplėšiama, nutraukiami tie ryšiai. Žmogiškąja prasme sudėtinga šita situacija, bet nieko, reikia ieškoti pozityvo. Va, turėsiu laiko, gal knygą parašysiu“, – portalui tv3.lt pasakojo E. Masiulis.
E. Masiuliui skirtas ne tik laisvės atėmimas, bet taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei konfiskuota 241 490 eurų.
Buvusiam politikui sunku suvokti, kaip Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, matydamas tas pačias aplinkybes, tuos pačius įrodymus, galėjo priimti tokius du skirtingus sprendimus. Kaip žinia, Vilniaus apygardos teismas visus kaltinamuosius „MG Baltic“ byloje išteisino, o Lietuvos apeliacinis teismas – visus nuteisė ir Raimondui Kurlianskiui, Vytautui Gapšiui ir E. Masiuliui skyrė realias laisvės atėmimo bausmes.
„Tikrai sudėtinga suvokti, kad du teismai, esantys tame pačiame pastate, vienu aukštu tik aukščiau, priima tokius kardinaliai skirtingus sprendimus. Čia tikriausiai verta žinoti, kad apeliaciniame teisme jokių naujų reikšmingų bylos aplinkybių nebuvo nustatyta. Reiškia, tie sprendimai gimsta iš bylos vertinimo. Tai kaip teismai taip kardinaliai skirtingai vertina tuos pačius byloje esančius faktus, glumina, aišku“, – svarstė E. Masiulis.
Buvęs politikas teigia, kad nuosprendis bus skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat turi teisę stabdyti bausmės vykdymą, bet tokie atvejai yra reti.
„Bus toks prašymas. Ai, aš labai realistiškai žiūriu, nes ta praktika nėra labai dažna tokių sprendimų. Aišku, turiu vilties, viltis miršta paskutinė, bet žiūrint racionaliai, tai suprantama, kad visas viltis sudėtų tik į tą nereikėtų“, – pažymėjo pašnekovas, kalbėdamas apie bausmės vykdymo stabdymą.
Tačiau E. Masiulis tikisi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apvers sprendimą byloje.
Paklaustas, kaip sutiko tokį griežtą nuosprendį, E. Masiulis pripažino, kad sunkiai ir kad niekam nelinkėtų to patirti.
„Sunkiai, žmogiškąja prasme, aišku, kad yra sunku tokį sprendimą išgirsti, niekam čia nelinkėčiau. Iš tikrųjų, gal kažkam ir keistai skambės, bet kadangi procesas vyksta aštunti metai, tai aš jau nuo 2016 m. gegužės 12 d. gyvenu su tam tikra bausme, nes kaip politikas viską padėjau, tą politinį kapitalą, kurio nebeliko po tų 2016 m. gegužės 12 d. Akivaizdu, kad viskas tas laikas iki šios dienos jau yra bausmės atlikimas. Tai šiuo atveju labai sudėtinga ir suvokti, ir suprasti, kad po pusaštuntų metų ateina toks sprendimas, kuris realiai apribos laisvę. Kita vertus, esu Lietuvos Respublikos pilietis, laikausi įstatymų ir vykdysiu šitą teismo sprendimą. Bet kartu tikiuosi, kad Aukščiausiajame Teisme bus mums palankiai išnagrinėtas skundas“, – sakė buvęs politikas.
„Blogai, blogai, labai skaudu pirmiausia dėl artimųjų. Nes ir vaikai, ir žmona – tai artimiausi žmonės, kurie labai išgyvena šitą visą sprendimą ir sunku protu suvokti kol kas tokius dalykus. O pats, na ką, vis tiek gyvenimas nesibaigia, toliau kažkaip reikės gyventi. Ir tenka ieškoti motyvacijos“, – kalbėjo E. Masiulis.
E. Masiulis šiais metais vedė buvusią savo padėjėją, Klaipėdos liberalę Simoną Jucienę, kuri tapo Masiuliene. Prieš ketverius metus jis išsiskyrė su savo buvusia žmona Ieva, su kuria buvo susilaukęs dvynių – berniuko ir mergaitės.
Paklaustas, ar sulaukė jau kokios žinios iš teisėsaugos institucijų apie bausmės atlikimo laiką ir vietą, buvęs politikas sakė esantis pasirengęs prisistatyti, kur tik jam bus pasakyta, bet kadangi tai pirmas kartas, kai yra nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, tad nelabai žino, kaip viskas turi vykti.
„Aš šitoje vietoje esu pasiruošęs prisistatyti, bet, matyt, turėtų įvykti kažkoks kontaktas, kažkas turėtų paskambinti, ar parašyti. Aš nežinau, nesu susidūręs su tais dalykais. Šiuo atveju kol kas laukiu. Vis tiek bus kažkokia žinia. Reikia taupyti policijos kurą, tai pats atvažiuosiu, kur reikės“, – sakė E. Masiulis.
Kokios konkrečios bausmės skirtos politikams ir juridiniams asmenims
– Raimondui Kurlianskiui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 18 830 eurų dydžio bauda, taip pat jam 5 metams atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, Visuomenės informavimo įstatyme numatytose visuomenės informavimo priemonėse.
– Eligijui Masiuliui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams. Jam taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei konfiskuota 241 490 eurų.
– Vytautui Gapšiui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Jam taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 8 000 eurų.
– Šarūnui Gustainiui paskirta bausmė – 18 830 eurų bauda, taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 4 350 eurų.
– Gintarui Steponavičiui paskirta 15 064 eurų bauda ir 4 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.
– Koncernui „MG Baltic“ paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 129 800 eurų bauda.
– Liberalų sąjūdžiui paskirta galutinė subendrinta bausmė – 376 600 eurų bauda.
– Darbo partijai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 301 280 eurų bauda.
Kas ir už ką nuteistas?
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neanalizavo ir nevertino visų aplinkybių, susijusių su UAB koncerno „MG Baltic“ veikla, jo įtaka konkrečioms politinėms partijoms, o kartu ir korupcinių ryšių, siejusių byloje išteisintus asmenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai ir sukliudė išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti joje teisingą sprendimą.
Pasak Apeliacinio teismo, koncerną „MG Baltic“, veikusį per R. Kurlianskį, ir E. Masiulį, Š. Gustainį, G. Steponavičių, atstovavusius Liberalų sąjūdžiui, bei V. Gapšį, atstovavusį Darbo partijai, siejo įprastines politikos ir verslo bendravimo ribas peržengiantys, tai yra korupciniai, ryšiai.
R. Kurlianskio ir minėtų Seimo narių susitikimai, dažniausiai R. Kurlianskio inicijuoti, buvo ne atsitiktiniai, bet, priešingai, sistemingi, derinami prie Seime ar kitose valstybės ar savivaldybės institucijose tuo metu sprendžiamų koncernui „MG Baltic“ reikšmingų politinių klausimų. Visus R. Kurlianskio pasiūlymus susitikti E. Masiulis, Š. Gustainis, G. Steponavičius ir V. Gapšys noriai priimdavo ir su R. Kurlianskiu susitikdavo. Šių susitikimų metu R. Kurlianskis su minėtais Seimo nariais ne tik aptardavo politines aktualijas, partijų vidaus reikalus, bet ir paprastai pateikdavo prašymus, susijusius su UAB koncernui „MG Baltic“ palankių sprendimų priėmimu Seime, ministerijose ar savivaldos institucijose.
Tokių nuolatinių R. Kurlianskio apgalvotai suderintų susitikimų, juose vykusių pokalbių visuma atskleidžia, jog tarp R. Kurlianskio ir E. Masiulio buvo sudaryti korupcinio pobūdžio susitarimai. Pirmojo byloje užfiksuoto susitikimo metu R. Kurlianskis E. Masiuliui iš pradžių pasiūlė susitikti šventinės kalėdinės vakarienės ir jos metu aptarti teisės aktais draudžiamos juridinių asmenų finansinės paramos šiai politinei partijai galimybę, o paskui pateikė prašymus atlikti R. Kurlianskio atstovaujamam verslui naudingus veiksmus.
Tiek R. Kurlianskis, tiek E. Masiulis suvokė, kad prašymai veikti konkrečiu būdu pateikiami ir pažadas šiuos veiksmus atlikti duodamas už neteisėtą materialinę naudą, dėl kurios turėjo būti susitarta vėliau. Minėtos šventinės vakarienės metu R. Kurlianskis ir E. Masiulis susitiko ir susitarė ne dėl paskolos ar teisėtos finansinės paramos partijai, bet dėl konkretaus dydžio kyšio, o vėliau vykusiuose susitikimuose suderino ir jo perdavimo aplinkybes. Tokių aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui leido konstatuoti, kad R. Kurlianskis papirkinėjo ir prekiavo poveikiu, o E. Masiulis – kyšininkavo ir prekiavo poveikiu.
Be to, apeliacinės instancijos teismas E. Masiulį pripažino kaltu ir dėl neteisėto praturtėjimo, nustatęs, kad E. Masiulio namuose kratos metu rastų 135 290 eurų grynųjų pinigų įgijimo neįmanoma pagrįsti teisėtai gautomis pajamomis.
Š. Gustainis, Seime įregistruodamas Vartojimo kredito įstatymo pataisas bei asmeniškai balsuodamas už koncernui „MG Baltic“ palankią 8 straipsnio pataisą, veikė prašomas R. Kurlianskio, pataisos tekstą gavo būtent iš jo ir su juo derino veiksmus, žinodamas, kad už tai kaip kyšis Taikomosios politikos institutui, kurio steigėju ir faktiniu vadovu jis pats buvo, jau skirta 8 700 eurų parama. Šiuos veiksmus Apeliacinio teismo teisėjų kolegija įvertino kaip kyšininkavimą (Š. Gustainis) ir papirkimą (R. Kurlianskis).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, jog R. Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus (Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę), kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis, taip pat pačiam veikti, kaip šis pageidavo.
Už šių susitarimų įvykdymą buvo susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, buvo gauti kaip papildoma 12 100 eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 000 eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“. Apeliacinis teismas pripažino, kad R. Kurlianskis šiuo atveju papirkinėjo ir prekiavo poveikiu, o V. Gapšys – kyšininkavo ir prekiavo poveikiu.
Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad G. Steponavičius piktnaudžiavo tarnyba. Jis, žinodamas, jog Š. Gustainio teikta Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisa yra svarbi R. Kurlianskiui, kaip UAB koncerno „MG Baltic“ atstovui, balsavo taip, kaip buvo naudinga koncernui. Taip veikdamas G. Steponavičius siekė gauti turtinės naudos – paramos Liberalų sąjūdžio, jo ir kitų partijos narių politinei veiklai finansuoti.
Dėl šios politinės paramos skyrimo, apeinant teisės aktų reikalavimus, G. Steponavičius ir R. Kurlianskis konkrečiai susitarė įvykusių kelių susitikimų metu. Tokiais savo, kaip Seimo nario, veiksmais G. Steponavičius, Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sulaužė duotą Seimo nario priesaiką, pažeidė sąžiningumo, skaidrumo, padorumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo principus ir dėl to didelę neturtinę žalą patyrė tiek Seimas, tiek Lietuvos valstybė.
Be to, atsižvelgus į tai, kad R. Kurlianskis atliko neteisėtus veiksmus UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, bei į tai, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes jis turėjo teisę atstovauti koncernui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą, pripažinta, kad UAB koncernas „MG Baltic“ kaltas dėl papirkimo ir prekybos poveikiu. Reikšmingas pareigas ėjusių Liberalų sąjūdžio atstovų E. Masiulio, Š. Gustainio ir G. Steponavičiaus bei politinės partijos Darbo partijos atstovo V. Gapšio veiksmai taip pat buvo atliekami šių politinių partijų naudai ir interesais, todėl Liberalų sąjūdis pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, Darbo partija – dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu.
