Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 16 d. Vilniuje, Rinktinės g., įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, važiuodamas elektriniu paspirtuku, atsitrenkė į transporto priemonę ir ją apgadino. Transporto priemonė įvykio metu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, sprendė, kad, kaip pagrįstai byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas važiavo elektriniu paspirtuku, kas yra prilyginama motoriniam dviračiui. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 40 punkte įtvirtinta, kad motorinis dviratis - transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 66 punkte nurodyta, kad taisyklėse nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams.
Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime sprendė, kad atsakovas eismo įvykio metu važiavo elektriniu paspirtuku nuo Šeimyniškių ir Rinktinės gatvių sankryžos pėstiesiems skirtu kairės kelio pusės šaligatviu – priešinga judėjimo krypčiai kelio puse, t. y. prieš eismą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko.
Teisės aktuose nėra numatyta, jog pėsčiųjų šaligatviu būtų galima judėti tik kokia nors konkrečia kryptimi. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas važiavo ne važiuojamąja kelio dalimi, o šaligatviu, todėl jam negali būti taikomos taisyklės, galiojančios asmenims, važiuojantiems keliu. Sprendžiant klausimą dėl atsakingo už eismo įvykį asmens nustatymo ir nustačius, kad atsakovas šaligatviu važiuodamas elektriniu paspirtuku atsitrenkė į transporto priemonę, atsakovo važiavimo šaligatviu padėtis ir kryptis neturi teisinės reikšmės.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat sprendė, kad atsakovas privalėjo laikytis nustatytų dviračiams taikomų eismo taisyklių ir važiuoti kuo arčiau dešiniojo šaligatvio krašto. KET 57 punkte įtvirtinta, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.
Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Taigi, iš KET nustatyto reguliavimo matyti, jog pareiga važiuoti viena eile arčiau dešiniojo krašto yra nustatyta dviratininkams, važiuojantiems važiuojamąja kelio dalimi, tačiau ne asmenims, važiuojantiems šaligatviu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas, eismo įvykio metu važiavęs ne važiuojamąja kelio dalimi, o šaligatviu, pažeidė šią KET įtvirtintą pareigą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovas privalėjo praleisti į kiemą sukantį trečiąjį asmenį. Pagal KET 59 punktą dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu. Dviračio vairuotojas, ketindamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas arba nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka (KET 60 punktas).
Taigi, kaip matyti iš šiame KET punkte įtvirtintos išimties, kai dviratininkas (ir motorizuoto dviračio vairuotojas) kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka, jis turi pirmenybę prieš važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones. KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) (KET 102 punktas), išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) (KET 103 punktas).
Šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog eismo įvykis įvyko atsakovui važiuojant elektriniu paspirtuku šaligatviu, o trečiajam asmeniui iš važiuojamosios kelio dalies sukant į kiemą. Pagal KET įvirtintą reguliavimą, tokiu atveju, trečiasis asmuo, vairuojantis automobilį ir sukdamas į kiemą (kirsdamas pėsčiųjų šaligatvį), privalėjo praleisti visus asmenis, einančius ar važiuojančius šaligatviu (įskaitant ir atsakovą), tačiau to nepadarė, kas leidžia daryti išvadą, jog ginčo eismo įvykis kilo dėl į gyvenamojo namo kiemą sukančios transporto priemonės vairuotojo kaltės. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui yra nustatyta atidumo ir rūpestingumo pareiga, KET įtvirtina jo pareigą praleisti dviratininkus (ir motorizuotų dviračių vairuotojus), kai jie kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės. Šiuo atveju trečiasis asmuo šią pareigą pažeidė, nepraleido važiuojančio atsakovo ir sukėlė eismo įvykį.
