Retus paukščius stebintis biologas Petras Adeikis sako, kad panaši lemtis gali laukti ir trečiojo jauniklio, ir jis dėl to kaltina ESO. Esą ši valstybinė įmonė visiškai nesirūpina Lietuvos gamta. Aplinkos ministerija taip pat nesiima jokių priemonių, kad apsaugotų retus plėšrius paukščius nuo tokios žūties.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Daugiabučio palėpėje išsiritusiems apuokų jaunikliams biologas Petras Adeikis uždėjo siųstuvus ir stebėjo jų gyvenimą laisvėje, tačiau vieną po kito randa žuvusius po elektros stulpu. Vyras neslepia nusivylimo ir keikia ESO.
„Suskiai, suskiai, neturiu žodžių. Antra patelė užmušta“, – piktinosi biologas.
Ekosistemų apsaugos centro puslapyje „Facebook“ vyras be užuolankų įvardijo, kas jo nuomone kaltas dėl dar vieno itin reto Lietuvoje paukščio žūties.
„Uždėjus siųstuvus mes matome, kas atsitinka su didžiaisiais apuokais. Ministerija – ką, dabar vėl pareikšit didelį susirūpinimą? ESO – jums vėl vienkartinis atvejis? Antra didžiojo apuoko jauniklė guli negyva prie stulpų“, – kalbėjo P. Adeikis.
Kuomet metų pradžioje apuokė padėjo tris kiaušinius ir iš jų išsirito trys apuokiukai, biologas įrengė kameras, kad žmonės visoje Lietuvoje galėtų juos stebėti. Įamžino ir pirmąjį vyriausiojo skrydį. Apuokai greitai tapo šiauliečių numylėtiniais.
Sprendimai kainuotų keliasdešimt milijonų
Didieji apuokai ir kiti plėšrūs paukščiai ant stulpų laukuose tupiasi medžiodami, o čia juos nutrenkia elektros iškrova. Vadinamoji Pietinio apuokų porelė įsikūrė devynaukščio palėpėje ir gyvena bei medžioja mieste, čia jie turi daugiau vietų, kur nutūpti. Paaugusius vaikus tėvai iš savo teritorijos išstumia, o šie, kaip paaiškėjo, atsidūrę laisvėje vienas po kito žūsta ant elektros stulpų. Viso to niekas nebūtų sužinojęs, jei ne apuokiukams uždėti siųstuvai.
„Patinėlis yra trečias likęs, be siųstuvo, tai kai jį nutrenks elektra, niekas ir nesužinos. Ir ESO sakys, kad, matot, čia buvo vienkartiniai atvejai“, – sakė P. Adeikis.
Tokia situacija gali kartotis metai iš metų ir populiacija niekaip neišplis.
ESO atstovė pripažįsta, kad situacija yra bloga ir įmonė turi prisiimti atsakomybę.
„Tie laidai nėra izoliuoti, todėl ir ėmėmės iniciatyvos, kreipėmės į Aplinkos ministeriją, Energetikos ministeriją, kad surastume sprendimą“, – tikino ESO atstovė Rasa Juodkienė.
ESO prižiūri apie 130 tūkstančių kilometrų elektros linijų, tad sprendimai nebus greiti bei gali kainuoti daugybę milijonų.
„Dabartiniais skaičiavimais, pačiais preliminariausiais, reikėtų izoliuoti beveik 600 tūkstančių atramų, tai yra izoliuoti laidus prie tų atramų. Esame labai preliminariai paskaičiavę, tai gali būti keliasdešimt milijonų eurų. Žinoma, mes galime tai daryti atkarpomis, etapais“, – aiškino R. Juodkienė.
Ieškos būdų apsaugoti paukščius
Didesnis dėmesys tiesti elektros kabelius po žeme kol kas buvo skiriamas miškingoms vietovėms. Dabar Aplinkos ministerija pamatė poreikį apsaugoti ir laukuose gyvenančius paukščius.
„Jaunikliai yra ypatingai neatsargūs, o tie ESO valdomi laidai yra arti vienas kito. Tai nėra aukštos įtampos laidai, tai vidutinės įtampos elektros perdavimo linijos. Jie yra labai pavojingi, kadangi yra matmenys, kad didelis paukštis dar sugeba juos suliesti“, – sakė Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.
Aplinkos ministerijos atstovas mato poreikį ir stebėti paukščius jiems uždedant siųstuvus. Tiesa, tai kainuotų apie kelis tūkstančius vienai paukščių vadai.
Aplinkos ministerija siūlys ESO surengti konsultacijas su mokslininkais ir ieškoti būdų apsaugoti paukščius nuo mirtinų elektros iškrovų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
