Aplinkos ministerijos atstovai papasakojo, kad tokius dažnus klimato kaitos įvykius sukelia intensyvūs krituliai bei kiti aspektai.
„Vienas iš klimato kaitos padarinių – intensyvesni krituliai ir audros, o tai lemia didesnį paviršinio vandens kiekį, kuris sunkiai absorbuojamas dirvožemio“, – teigė ekspertai.
Ateityje – galimi didesni potvyniai
Anot specialistų, tokie potvyniai, kurie pasitaikė Vakarų Europoje, ateityje pasirodys ir vėl.
„Vakarų Europoje potvyniai galimi ir ateityje, regionai, kurie jau patyrė intensyvius kritulius, yra ypač pažeidžiami“, – sakė Aplinkos ministerijos darbuotojai.
Remiantis potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiais, didžiausia potvynių tikimybė Lietuvoje yra vakarinėje šalies dalyje: pajūryje, Klaipėdos apskrityje, Šilutėje bei kituose regionuose.
Potvynių grėsmė taip pat gali atsirasti Kauno apskrityje, Kauno mieste, galimai, dėl esančios hidroelektrinės.
Potvyniai Lietuvoje vis atsiras ir dažnės
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, potvyniai kelia riziką apie 28 tūkst. ha miestų ir gyvenviečių, užliejamose teritorijose gyvena daugiau nei 42 tūkst. gyventojų, o vieno ekstremalaus potvynio sukelti nuostoliai galėtų viršyti 250 mln. Eur.
Lietuvoje su potvyniais susiję ekstremalūs reiškiniai formuojasi 54 upėse, taip pat Baltijos jūros bei Kuršių marių pakrantėse.
Hidrologijos specialistai atkreipia dėmesį, kad potvynių dinamiką vis labiau lemia ne sniego danga, bet didėjantis kritulių kiekis, ypač liūtys, dėl kurių gali kilti staigūs lietaus poplūdžiai įvairiais metų laikais.
Prognozuojama, kad ateityje liūtys bus dar dažnesnės ir intensyvesnės, todėl potvynių problemos bus aktualios ir ateityje.
Kaip minėjo aplinkos ministerijos ekspertai, potvyniai Lietuvoje jau dabar kelia iššūkių, ypač vakariniuose rajonuose, kur per stiprias liūtis upės išsilieja ir sukelia didelę žalą.
„Vienas iš pavyzdžių, praėjusių metų lapkričio pradžioje Kretingoje po stipraus lietaus kilęs potvynis, užpylęs gatves ir kiemus“, – prisiminė specialistai.
Ko reikėtų iš anksto imtis?
Anot Aplinkos ministerijos, reikia bendradarbiauti su gyventojais, kurie gyvena vietovėse su didele potvynių rizika. Jie atkreipia dėmesį, kad savivaldybės turėtų daryti tam tikrus tyrimus, kad būtų priimti sprendimai.
„Labai svarbu savivaldybių lygmenyje aktyviai dirbti su rizikingose zonose žemes valdančiais ir veiklą vykdančiais gyventojais, konsultuojant juos, potvynių grėsmės ir apsisaugojimo būdų klausimais.
Taip pat savivaldybėms rekomenduojama atlikti labiausiai linkusių į lokalius poplūdžius teritorijų vertinimą, ištirti poplūdžių priežastis ir numatyti galimus techninius sprendimus“, – kalbėjo atstovai.
Įrankis, kuris padės žmonėms apsisaugoti
Anot Aplinkos ministerijos, savivaldos institucijos ir gyventojai gali naudotis ekstremalioms situacijoms padedančiu pasiruošti įrankiu – interaktyviu žemėlapiu ir švieslente, kuriuose galima matyti, kaip keisis klimatas kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje iki 2100 m.
Švieslentėje galima pasirinkti optimistinį arba pesimistinį klimato kaitos scenarijų, laikotarpius bei prognostinius rodiklius ir matyti bendrą situaciją Lietuvoje, o pasirinkus dominančią savivaldybę – apibendrintą prognozių informaciją pagal minėtus rodiklius šiai šalies teritorijai.
Jei taip ir toliau vyks, bus tik blogiau
Jei klimato kaitos poveikis ir toliau stiprės, pasak Aplinkos ministerijos ekspertų, tikėtina, kad ateityje Lietuvoje susidursime su dažnesniais ir intensyvesniais potvyniais, ypač regionuose, esančiuose prie upių ir jūros pakrančių.
Kartu su kritulių didėjimu ir vandens lygio kilimu gali iškilti infrastruktūros ir žemės ūkio problemos. Miestai turės prisitaikyti prie klimato kaitos investuodami į atsparią infrastruktūrą, didesnį dėmesį skirdami miestų planavimui.
Tuo tarpu savo, BLT, nerimą nešatės pas, BLT, psichiatrus.