Duodama interviu Vengrijos žiniasklaidos priemonei „Partizan“ buvusi Vokietijos kanclerė A. Merkel teigė kaltinanti Lenkiją ir Baltijos valstybes dėl diplomatinių santykių nutraukimo tarp Rusijos ir ES, kuris, jos nuomone, lėmė po kelių mėnesių įvykusią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Ji pasakoja, kad 2021 m. buvo siekiama kalbėtis su Putinu, tačiau A. Merkel tvirtino nesulaukusi palaikymo iš Lenkijos ir Baltijos valstybių.
Toks buvusios Vokietijos kanclerės pareiškimas sulaukė didelės kritikos tiek tarptautinėje erdvėje, tiek Lietuvoje.
Štai į A. Merkel interviu sureagavusi Europos demokratų partija (EDP), pabrėžė, kad kaltinti Baltijos šalis ir Lenkiją dėl kilusio karo yra gėdinga. Jie taip pat pridūrė, kad jokių pamokų iš A. Merkel mokytis nereikėtų.
„Kaltinti Lenkiją ir Baltijos šalis dėl Putino karo yra ir neteisinga, ir gėdinga. Šios šalys daugelį metų perspėjo Europą apie Kremliaus keliamą grėsmę, kol kiti ignoravo pavojų. Tik Rusija yra atsakinga už savo agresiją prieš Ukrainą.
Ir jokių pamokų, prašome, iš Angelos Merkel – lyderės, kuri padarė Europą priklausomą nuo rusiškų dujų. Jos trumparegiška politika sustiprino Maskvą ir susilpnino Europos energetinį saugumą. EDP palaiko Lenkiją, Baltijos šalis ir Ukrainą – už tiesą, laisvę ir vienybę“, – socialiniuose tinkluose rašė EDP.
Nebuvo atsižvelgiama į Baltijos šalis ir Lenkiją
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas (GSSC), politologas Linas Kojala pasakoja prisimenantis, kai 2021 m. buvo bandoma ieškoti iniciatyvų kalbėtis su Putinu.
Visgi Baltijos šalys į šiuos bandymus žvelgė skeptiškai dėl to, kad į jų nuomonę nebuvo atsižvelgiama.
„Baltijos šalys buvo skeptiškos dėl to, kad atrodė, jog bandoma megzti dialogą tarsi apeinant regionų valstybes – Baltijos šalis ir Lenkiją. Ir kai čia buvo atvykęs ir Prancūzijos prezidento atstovas Vimontas (Pierre Vimontas), buvo labai aiškiai deklaruojama, kad yra norima surasti naują terpę kalbėti su Putinu, bet taip pat buvo pripažįstama, kad atsako iš Kremliaus pusės, didelio noro kalbėtis ir susikalbėti nebuvo“, – aiškino L. Kojala.
L. Kojalos manymu, šis A. Merkel interviu, kuriame teigiama, kad tiesioginis dialogas su Putinu būtų galėjęs sustabdyti karą, o kaltė dėl to krenta ir pačioms Europos Sąjungos valstybėms, ignoruoja pačią realybę, kurią deklaruoja pats Putinas.
„Putinas, kiekvieno savo atviro pasisakymo apie Ukrainą metu, kurios esmė, kad jis norėjo sunaikinti Ukrainos valstybingumą ir vargu, ar kas nors jį galėjo nuo to atkalbėti ar sustabdyti“, – pabrėžė politologas.
Dialogų netrūko
Atsakydamas, kodėl A. Merkel galėjo pasirinkti tokią retoriką, kuria ji apkaltino Lenkiją ir Baltijos valstybes, L. Kojala akcentavo, kad tai yra tipiška buvusios Vokietijos kanclerės retorika, kuria ji pabrėžia dialogo, susitikimų ir pokalbių svarbą, nepaisant to, kad jie ne visada atneša norimą rezultatą.
O ir šio interviu metu, pasak pašnekovo, pasirodė, kad yra ignoruojamos Putino imperialistinės užgaidos bei kitos priežastys.
Be to, tokia retorika, politologo teigimu, sukuria netinkamą terpę diskusijoms ir nesudaro prielaidų Europos valstybėms išmokti tam tikrų pamokų.
„Galiausiai, netrūko dialogo su Putinu prieš pat didelio masto invaziją. Prisiminkime vadinamuosius „ilguosius stalus“, kai Emmanuelis Macronas ir kiti vyko į Kremlių, kalbėjosi akis į akį su Putinu, ne telefonu, ne vaizdo konferencijų metu, bandydami atkalbėti nuo karo, bet jiems to padaryti nepavyko.
Tai svarstymai, kad galbūt mes Europos viduje nesusitarėme, kad kažkurios šalys prieštaravo tam, kad pandemija neleido dažniau susitikti su Putinu, jie yra relevantiški tiktai tuo atveju, jei mes matome platesnį kontekstą, kas yra Putinas, kaip elgiasi Rusija ir kuo motyvuoja savo sprendimus“, – komentavo L. Kojala.
Valstybių kaimynių nesiklausymas nedavė rezultatų
Paklaustas ar šis A. Merkel interviu galėtų turėtų žalingą poveikį Baltijos valstybėms, Lenkijai ir visai Europos Sąjungai, L. Kojala sakė taip nemanantis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad A. Merkel valdymo laikotarpiu Baltijos šalims buvo priimti ir palankūs sprendimai agresijos atgrasymo politikoje, pavyzdžiui NATO priešakinio bataliono dislokavimas Lietuvoje.
Visgi politologas akcentavo, kad bandant suprasti Rusijos agresijos ištakas, kreipti dėmesį į tai, ką darė ar nedarė Baltijos šalys ar Lenkija, nėra teisinga.
„E. Macronas iš esmės yra padaręs tą patį vertinimą prieš keletą metų Slovakijoje konferencijos metu. Jis aiškiai pasakė, kad būtent nesiklausymas Rusijos kaimynystėje esančių valstybių, Baltijos šalių, Lenkijos, buvo priežastis, kodėl Vakarų šalių diplomatinės pastangos nedavė tų rezultatų, kurių mes tikėjomės“, – kalbėjo L. Kojala.
Merkel apkaltino Baltijos valstybes ir Lenkiją dėl kilusio karo Ukrainoje
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje apkaltino Lenkiją ir Baltijos valstybes, rašo „Bild“.
A. Merkel, kuri vadovavo Vokietijai nuo 2005 iki 2021 metų, šį pareiškimą padarė interviu Vengrijos žiniasklaidos priemonei „Partizan“.
Ji sakė, kad kaltina Lenkiją ir Baltijos valstybes dėl diplomatinių santykių nutraukimo tarp Rusijos ir ES, kuris, jos nuomone, lėmė po kelių mėnesių įvykusią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Anot A. Merkel, Lenkijos atsisakymas paremti Minsko susitarimus, du svarbius tarptautinius susitarimus tarp Rusijos ir ES, paskatino Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną 2022 m. įsiveržti į Ukrainą.
Ji teigė, kad pirmasis Minsko susitarimas „atnešė ramybę“ nuo 2015 iki 2021 m. ir suteikė Ukrainai, laiko „surinkti jėgas“ ir „tapti kitokia šalimi“.
Tačiau 2021 m. A. Merkel „pajuto, kad V. Putinas nebežiūri į Minsko susitarimą rimtai“.
„Todėl norėjau naujo formato, kuriuo Europos Sąjunga galėtų tiesiogiai bendrauti su Putinu. Kai kurie to nepalaikė. Tai, visų pirma, buvo Baltijos valstybės, bet ir Lenkija buvo prieš“, – interviu „Partizan“ sakė A. Merkel.
Ji pridūrė, kad šios keturios šalys „bijojo“, kad „neturėsime bendros politikos Rusijos atžvilgiu“.
„Bet kokiu atveju, tai nepavyko. Tada aš palikau pareigas, o po to prasidėjo Putino agresija“, – sakė ji.
„Bild“ pažymi, kad buvusi Vokietijos kanclerė nepasako, kad Rusija pagal Minsko susitarimą nuo 2015 iki 2021 m. nužudė arba sužeidė daugiau nei 5000 Ukrainos karių, kad V. Putino agresija prieš šalį prasidėjo ne po jos kadencijos pabaigos, bet tęsėsi nuolat, o nuo 2021 m. pavasario, perkeliant didelius karinius dalinius, buvo rengiama visiška invazija į Ukrainą.
Kaltas ir koronavirusas
Be to, A. Merkel taip pat teigė, kad koronavirusas prisidėjo prie Rusijos karo Ukrainoje.
„Mes nebegalėjome susitikti, nes Putinas bijojo koronaviruso pandemijos“, – sakė A. Merkel.
Anot jos, „jei negalima susitikti, jei negalima akis į akį aptarti nesutarimų, tai ir naujų kompromisų rasti neįmanoma.“
Buvusi Vokietijos kanclerė yra įsitikinusi: „Vaizdo konferencijos tam nebuvo pakankamos.“ Todėl „koronavirusas yra pagrindinė priežastis“, kodėl Rusija taip radikalizavosi politiškai ir galiausiai užpuolė Ukrainą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
