Pasak Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) partnerystės docento Vyčio Jurkonio, šis susitikimas pačios JAV net nėra traktuojamas kaip derybos, o įvairios interpretacijos mus tik dar labiau gąsdina.
„Tai yra daug nerimo signalų siunčiantis susitikimas, kurio pati Jungtinių Amerikos Valstijų administracija nevadina derybomis. Jie vadina tai tam tikru paruošiamuoju susitikimu. Taip kad čia vertinimai, taip pat konkrečios frazės, formuluotės turėtų būti labai atsargiai traktuojamos.
Mes matome, kad interpretacijos dėl to, kas įvyko, kaip įvyko, jos sukelia milžinišką emocijų bangą ir, man atrodo, bandymai kažkaip koreguoti JAV administracijos poziciją yra įmanomi tik diskretiškais kanalais.
Šiuo atveju, bet kokie emociniai vertinimai, nors jie ir yra žmogiškai suprantami, daugiau gali pakenkti negu padėti“, – taip susitikimą vertino jis.
Ar Rusija ir JAV – oficialiai draugės?
Paklaustas, ar šis susitikimas gali rodyti atgimusią draugystę bei glaudų ryšį tarp JAV ir Rusijos, to neteigė. Tačiau, ekspertas atkreipė dėmesį, kad Rusijos pusė naudojasi šia pozicija ir bando save pristatyti kaip iš pasaulio izoliacijos ištrūkusią šalį.
„Matome, kokiu lygiu yra susitinkama. Didesnį susirūpinimą turbūt kelia tai, kad kalbame apie susitikimą aukščiausiu lygiu tarp Vašingtono ir Maskvos. Ir matome, kaip tai bando pristatyti Kremliaus pusė – kaip tam tikrą izoliacijos pabaigą. Ir aš manau, kad jie sąmoningai tą daro ir visaip kaip provokuoja.
Tuo pačiu stebina kai kur tie vertinimai iš JAV pusės: tiek dėl tariamo Ukrainos prezidento populiarumo, tiek ir dėl to, kas yra tarsi taip tiesiogiai ir nepasakoma. Man atrodo, yra šiek tiek painiojama, kas yra šio karo kaltininkas, kas yra agresorius ir kam turėtų būti keliamos sąlygos: ne nukentėjusiai pusei, o agresijos pusėj tos sąlygos turėtų būti keliamos.
Taip kad, šiuo atveju, buvo galima matyti ir iš kūno kalbos susitikimo metu, kad JAV pusė nesijautė patogiai, tai rodo, kad yra tam tikra erdvė kalbėtis su JAV administracijos pareigūnais įvairiais lygmenimis, jog tas kursas, kurį mes girdime viešai, jisai būtų koreguojamas“, – savo nuomonę pateikė V. Jurkonis.
Kebli Volodymyro Zelenskio pareigų padėtis
VU TSPMI partnerystės docentas paatviravo, ko, pareikalavus V. Zelenskio atsistatydinti iš prezidento posto, yra siekiama iš Ukrainos. Jis taip pat priminė, kad negalima drąsiai teigti, jog derybos dėl karo baigties buvo oficialios.
„Aš manau, kad tai yra daugiau atkartojama tai, kas girdima, kas yra transliuojama iš Kremliaus pusės. Ir vėlgi, tai suprasdami, jeigu mes kalbėtume skaičių kalba ir legitimumo kalba, tai kyla daugiau klausimų kitai pusei, tai yra Kremliaus, Vladimiro Putino pusei ir paraleliai vykstančioms deryboms su Minsko režimu.
Tai man atrodo, vėlgi,skaičiai, ir faktai turi būti aiškiai transliuojami JAV administracijai ir lygiai taip pat argumentuojama, jeigu sąmoningai eini į tokią relatyvizmo erdvę, kur yra tiktais kažkokie asmeniniai vertinimai, asmeninių santykių ir nuomonių raiška, tai, na, pranašumus gauna tas, kas yra įgudęs dezinformacijos ir propagandos kare.
Ir mes puikiai suprantame, kad Kremlius tuo užsiima ne vieną dešimtmetį ir todėl ta disciplina ir diplomatų, politikų patirtis, institucinė atmintis yra reikalinga dėl to, kad ji yra būtina prielaida bet kokiam derybiniam procesui.
Derybos, kaip ir sakiau, dar neprasidėję, yra tiktais ta pirminė fazė, bet reikia dėti visas pastangas, kad aktyvioji pusė visų šitų pokalbių sugrįžtų į faktų skaičių ir pusę, nes, priešingu atveju, ateini į derybas netinkamai pasiruošęs ir užleidi pozicijas agresoriui“, – pasidalino pastebėjimais politologas.
JAV ir Rusijos atstovų susitikimo įtaka Lietuvai
V. Jurkonis įvardijo, kaip šis viešas susitikimas (derybų kurstymas) galės turėti įtakos Lietuvos saugimui ir geopolitinei padėčiai: reikės fokusuotis į tarptautinius santykius bei galvoti apie Baltijos jūros baseiną. Visgi, anot specialisto, šioje bendrystėje gali slypėti gilesni tikslai – JAV pranašumas ilgalaikėje perspektyvoje, ir jos negalėjimas veikti, kaip šaliai, vienai.
„Tai yra Lietuvos ir kitų mažų valstybių tokia išgyvenimo prielaida, tai yra, kad veiktų tarptautinės teisės normos ir principai, kad nebūtų iškraipomi faktai, nebūtų pasiduodama kažkokiom interpretacijom.
Tai kaip ir sakiau, visi šitie signalai kelia nerimą. Ir, šiuo atveju, blogiausias dalykas, kas galėtų būti, kad visi užimtų tam tikrą pasyvią stebėtojo rolę, ar pasiduotų kažkokiam tai šokui, paralyžiui ir visa kita. Priešingai, tai reikalauja sutelkto veikimo ir su kitais tarptautiniais partneriais regione.
Čia mes kalbame apie Baltijos jūros baseiną, mes kalbame apie Briuselį, euroatlantinę bendruomenę, nes, nepaisant to, kad JAV administracijoje galbūt ir yra tokių balsų, kurie įsivaizduoja, kad Jungtinės Amerikos Valstijos gali veikti pavieniui.
Šiaip ar taip, jų pagrindinė stiprybė ir galia, karinės galios, ekonominės galios yra taip pat ir Aljansas, partnerystė, daugiašališkumas ir to demokratinio pasaulio parama.
Netgi, jeigu kartais atrodo, kad tenais yra labai daug triukšmo, labai daug emocijų, labai daug diskusijų ir tas pasaulis reikalauja kažkokio tai sutarimo proceso, lygtais atrodo ir lėtesnis, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai yra Jungtinių Amerikos Valstijų pranašumas.
Ir, man atrodo, tą visais kaip įmanoma lygmenimis reikia pabrėžti ir, kad šiuo atveju partnerystė su kitais euroatlantinės bendruomenės nariais yra pranašumas, o ne našta ir problema, ir ne tiktais apie tai kalbėtis, bet tą ir aiškiai parodyti“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo vyras.
Tikslinės JAV strategijos, Ukrainos atžvilgiu, nėra
V. Jurkonio teigimu, JAV strateginius planus yra sudėtinga aptarti, ties tuom išsiskiria daug įvairių nuomonių.
„Aš manau, kad dabar yra labai sunku kalbėti apie strategiją kaip tokią, nes matome ir tam tikrą nuomonių išsiskyrimą, ir pasisakymų, vertinimų netolygumą.
Tai čia dabar apskritai, kai mes kalbame apie JAV, klausimas galėtų būti, ar mes kalbame ir garsinimus darome apie tai, ką kalba JAV prezidentas, diplomatai, atskiri politikai, kongresas. Ta turbulencija vyksta pačioje JAV, ir kai matai skirtingus vertinimus, man atrodo, visi ieško, bando atrasti tą strategiją.
Vieni kalba tai, kad tikisi, jog yra kažkokia didesnė strategija. O kiti galvoja, kad tai yra daugiau situacinis veikimas, atsispiriant į įvairias reakcijas, keliant šoko būseną galimiems derybų oponentams ir taip toliau, ir panašiai.
Taip kad, man atrodo, kol kas kalbėti apie strategiją kaip vieningą strategiją, turinčią labai aiškius kontūrus, mes negalime. Ir būtent todėl, manau, nepaisant visų neraminančių signalų, tai yra būtent tas momentas, kuris reikalauja aktyvaus veikimo tam, kad bent kažkokie ryškesni strategijos elementai atsirastų. Priešingu atveju, mes tą veikimą paliekame kitiems“, – kalbėjo specialistas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
