„Manau, pirmiausia reikia sulaukti rezultatų ir tada vertinti, tačiau aš tikiuosi, visais scenarijais švietimas bus labai aukštai, prioritetuose ir nauja valdžia ras jėgų ir valios galų gale pradėti rimtą švietimo reformą, tai turbūt toks pagrindinis lūkestis“, – BNS sakė D. Misiūnas.
A. Lašas taip pat teigia, kad dar reikia palaukti galutinių Seimo rinkimų rezultatų, tačiau tikisi, jog užsitęsusios švietimo reformos bus galiausiai įgyvendintos.
„Turbūt visi sutinkame, tai (švietimas – BNS) yra tas pamatas, ant kurio stovi valstybė, – ne tik dabartis, bet ir jos ateitis. Labai norisi palinkėti, kad pagaliau dešinieji galbūt gaus antrą progą per pastaruosius 15 ar kiek metų pabandyti sutvarkyti švietimo sistemą ir reformuoti ją iki galo, kad tos reformos kažkaip baigtųsi, stabilizuotųsi ta sistema ir pradėtų augti kokybine prasme“, – BNS sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas A. Lašas.
Jis pridūrė, kad įgyvendinant švietimo reformą klupo kelios pastarosios valdžios.
„To labiausiai norėtųsi ir aš manau, kad tai yra vienas iš esminių darbų, kuris niekaip iki galo nebuvo atliktas nei valstiečių, nei prieš tai socdemų, nei prieš tai tų pačių dešiniųjų, tai reikia pasimokyti pamokas ir pasidaryti atitinkamus namų darbus“, – kalbėjo politologas.
D. Misiūnas mano, kad šiuo metu pozicijos dėl švietimo atrodo aiškesnės būtent centro dešinės pakraipos politikoje.
„Akivaizdu, kad pirmas prioritetas – švietimas, – būtų, mano galva, aktualesnis centro-dešinės koalicijai ir tas pažadas turbūt iš jų pusės yra šiuo metu aiškesnis“, – sakė jis.
Tuo metu A. Lašas sako, kad iš centro dešinės ne tik galima, bet ir reikėtų tikėtis dėmesio švietimui.
„Manau, kad tikrai galima ir tikrai jie privalės imtis, tuo labiau, kad iš esmės tos pasekmės, bent jau dalinai pasekmės, kurias mes dabar turime yra susijusios su reformomis, kurios buvo prie konservatorių ir liberalų vyriausybės (...) Čia jiems bus kertinis klausimas, kuris apspręs jų sėkmę ar nesėkmę. Turiu omenyje žiūrint į ateitį, tai yra, po to jau žiūrint į savivaldybių rinkimus, vėl į kitus rinkimus, nes jau jie nebeturės kažkokio pasiteisinimo, kodėl jie kažko nepadarė ar padarė ne taip“, – sakė A. Lašas.
D. Misiūno teigimu, kitas svarbus naujosios valdžios uždavinys – užtikrinti tinkamą finansinių išteklių naudojimą.
„Kitas dalykas, tai racionalus tų finansinių išteklių, kuriuos šiuo metu mes turime, turint galvoje ir visas pandemijos pasekmių mažinimo priemones, kurios ateina tiek iš Briuselio, tiek lokaliai, – tai visų tų finansų racionalus panaudojimas ir investavimas į ilgalaikę strategiją labiau, negu kad išleidimas pavalgymui“, – sakė ISM vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius.
Trečiuoju prioritetu D. Misiūnas įvardijo viešojo sektoriaus įgalinimą įgyvendinti strategijas.
„Nes „popierinių“ mes jau kaip ir turėjome ir iki šiol, bet nepavykdavo pilnai visko įgyvendinti. Čia, mano galva, yra viešojo sektoriaus kompetencija ir gebėjimai įgyvendinti pokyčius kaip kritinis dalykas ir čia būtų palinkėjimas naujai valdžiai – stiprinti būtent įgyvendinimo gabumus“, – kalbėjo D. Misiūnas.
Seimo rinkimų pirmajame ture, preliminariai, už opozicinius Tėvynės Sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus balsavo beveik 25 proc. rinkėjų, dabartinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 17,5 proc. balsų, Darbo partija – per 9 proc., Lietuvos socialdemokratų partija – irgi per 9 proc. rinkėjų balsų.
Pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujanti Laisvės partija surinko beveik 9 proc. balsų, Liberalų sąjūdis – beveik 7 proc., kitos partijos 5 proc. rinkimų kartelės neperžengė.
