Aistros dėl realybės neatitinkančių pasveikusiųjų skaičių užvirė dar penktadienį, kai Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė pasidalino duomenimis, kad oficialioje statistikoje sergančiųjų skaičius savivaldybėje nurodomas didesnis, kai realybėje žmonės COVID-19 sirgo jau prieš mėnesį ar kelis.
Visgi Vyriausybės ekspertų grupės narys, „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius teigė nesuprantantis ažiotažo, kuris kilo dėl šių skaičių netikslumų.
„Jis skaičiuojamas labai paprastai – iš užsikrėtusių atimamas pasveikusių skaičius. Tik, va, problema niekas tų pasveikusių normaliai neskaičiuoja, nes kas yra pasveikęs? Lietuvoje buvo pasirinkta laikyti pasveikusiais tuos, kurie kaip tokie pažymėti e.sveikatoje.
Tam reikia, kad gydytojas į e.sveikatą suvestų pažymą, kad žmogus pasveiko. Tam reikia, kad pasveikęs žmogus apsilankytų pas gydytoją. Akivaizdu, kad nei gydytojai nori papildomai vedinėti duomenis į e.sveikatą, nei pasveikę žmonės papildomai pas gydytojus lankytis. Tai tie pasveikusių kartu ir sergančių skaičiai niekada nebuvo patikimi“, – socialinėje paskyroje dėstė jis.
Duomenų mokslininkas pabrėžė, kad tai yra ne vienos Lietuvos problema.
„Epidemijos pradžioje su pasveikusių skaičiais buvo problemų visose šalyse. Paprasčiausiai sekti pasveikusius tiesiog laikyti, kad po tam tikro laikotarpio žmogus pasveiko, nes iš klinikinės pusės labai nedaug pacientų serga labai ilgai, o jeigu žmogus nemirė, tai, reiškia, pasveiko“, – pastebėjo jis.
Planuoja keisti mirčių statistikos teikimą
V. Zemlys-Balevičius atkreipė dėmesį, kad panaši problema yra ir su mirčių nustatymu.
„Lietuvoje mirtis nuo COVID-19 laikoma, kai yra diagnozė, kad mirtis yra nuo kodo. Kadangi mirtys yra suregistruojamos stropiai, tai, kiek mirė nuo COVID-19, mes žinom tiksliai. Problema yra ta, kad mirties priežasties nustatymas yra tam tikras menas ir tiksliai pasakyti nuo ko mirė, kartais yra neįmanoma.
Todėl vėlgi kitos šalys naudoja paprastesnę metodiką: jeigu žmogus turėjo teigiamą testą ir per tam tikrą laikotarpį mirė nuo nesmurtinių priežasčių, tai tokia mirtis laikoma mirtimi nuo COVID-19. Kiek man žinoma, statistikos departamentas tokią statistiką planuoja greitu laiku paskelbti“, – sakė mokslininkas.
Pasak jo, pagal tokią metodiką skaičiuojant mirčių bus kur kas daugiau.
„Kad jų bus daugiau, matosi iš perteklinių mirčių skaičių, kuriose mirtys nuo COVID-19 sudaro maždaug pusę. Nenoriu dabar spekuliuoti, kas toje pusėje yra, bet nenustebčiau, kad ten COVID-19 teigiami žmonės, kurių mirtis priežastis nebuvo nustatyta COVID-19.
Apie tai jau esu kalbėjęs anksčiau, mirčių priežastis aiškinsis Higienos institutas, tik po jų analizės sužinosim tiksliau. Tikiuosi, jie COVID-19 teigiamų žmonių analizei paskirs atskirą skyrių savo metinės ataskaitoje“, – dėstė jis.
Sergamumo mastą rodo antikūnų tyrimai
Mokslininko teigimu, koks yra tikrasis sergamumo mastas, galima vertinti iš antikūnų testavimo rezultatų.
„Kiek buvo testuota tikslinių grupių prieš vakcinaciją, procentas jau persirgusių visur panašus: apie 20–30 proc. Kadangi PGR tyrimais buvo „pagauta“ apie 7 proc. sergančių, tai reiškia, realiai mes nepagavom dviejų trečdalių sergančių.
Tai jeigu jau norime įvertinti naujų atvejų skaičių, jį reikia dauginti iš 3. T. y. vienam naujam atvejui, kurį mes ištiriam, 2 vaikšto laisvėje ir skleidžia virusą. Vėlgi apie tai buvo ne kartą šnekėta. Turint antikūnų tyrimų duomenis būtų galima tiksliau kalbėti, tikiuosi, statistikos departamentas juos ilgainiui paviešins, tada bus galima tiksliau vertinti.
Kaip duomenų mokslininkas aš visados sveikinu iniciatyvas pasitikrinti duomenis. Keistas tik šios iniciatyvos laikas, apie duomenų problemas aš kalbu nuo pat epidemijos pradžios, bet kai kurie žmonės jų problemomis susirūpino tik dabar. Na, bet, kaip sakoma, geriau vėliau nei niekada“, – pastebėjo V. Zemlys-Balevičius.
Karantino laisvinimo kriterijams įtakos neturi
Savo ruožtu situaciją komentuodamas LSMU mokslininkas prof. Mindaugas Stankūnas, nors ir abejojo, ar Širvintų rajono merės skelbiamas „auditas“ neprasilenkia su asmens duomenų apsauga, džiaugėsi, kad pagaliau kalbama apie šią problemą.
„Ką aš apie visą tai manau? Blogai. Labai blogai. Mums yra labai svarbu turėti gerus ir teisingus duomenis ir 100 kartų geriau yra pasakyti, kad statistikoje yra klaida bei ją pataisyti, nei tai ignoruoti, slėpti ir žongliruoti kažkokiais „kreivais“ skaičiais. O kad mūsų COVID-19 statistikoje esti problemų, tai dar lapkričio mėn. apie tai buvo kalbama Prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos narių.
Jau tada buvo padaryti svarbiausi darbai gerinant šią situaciją ir vienas iš jų – visų COVID-19 duomenų valdymo perdavimas Statistikos departamentui. Na ir tada prasidėjo tos betvarkėlės valymas. Pamenat, kai lapkričio mėn. staiga „pasveiko“ keliolika tūkstančių žmonių. O šių metų pradžią sutikome su staiga „atrastomis“ neapskaitytomis COVID-19 mirtimis. Taip. Suprantu, kad Jus visa tai nervina. Mane dar labiau. Tai gal ir yra viena iš priežasčių, kodėl Premjerė yra sudariusi iš ekspertų darbo grupę, kad būtų pagaliau sutvarkyti šie duomenys. Nenustebčiau, kad po šios grupės „intervencijos“ iškiltų dar kokių statistikos patobulinimų. Kokie tie patobulinimai būtų? Manau, kad pirmiausiai galėtų sumažėti šiuo metu esančių aktyvių atvejų skaičius“, – rašė jis socialiniame tinkle.
Visgi kartu jis pridūrė, kad numatyti karantino lygiai yra apibrėžiami pagal naujų COVID-19 atvejų skaičių per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų.
„Tad šiam rodikliui senesni nei 14 d. atvejai neturi jokios reikšmės. Tad staiga „pagijusieji“ iš spalio, lapkričio, gruodžio ir beveik viso sausio šiam rodikliui įtakos neturės. Kad pastarasis rodiklis turėtų kokių problemų, tai man nėra žinoma. Aišku, jis turi kitų iššūkių, kaip pvz.: testavimo apimtys, bet čia jau kita diskusija. Dar lietuviškoje COVID-19 statistikoje mane neramina mirčių skaičius. Ar tik čia dar nebus kokių siurprizų?“ – svarstė jis.
569 nauji atvejai
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 569 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 12 žmonių, pranešė Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką kasdien įtraukiama ir anksčiau mirusių asmenų skaičius. Pirmadienį tokių asmenų – 4, todėl bendras mirčių skaičius – 16.
Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1679 žmonių.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 187 tūkst. 991 žmogus, 142 tūkst. 313 asmenys pasveiko, 40 tūkst. 269 – tebeserga.
Nuo koronaviruso iš viso mirė 2988 žmonės.
Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyti 79 tūkst. 713 žmonės, abiem dozėmis – 50 tūkst. 186 žmonės.
