Atsargos pulkininkas, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos viršininko pavaduotojas Gintaras Bagdonas pažymi, kad prieš nusprendžiant, kiek taidkarių Europa galėtų siųsti į Ukrainą, reikia pasiekti bent jau paliaubas ir įvardyti, kokia būtų konkreti taikdarių užduotis.
„Pirma, turi būti rasti politiniai sprendimai dėl karo paliaubų ar taikos, ko prezidentas Trumpas (Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas – red. past.) siekia, ir tada spręsti, koks turi būti uždavinys karinėms pajėgoms, misija operacijai. Tai akivaizdu jau po to, kai bus sprendimas mažų mažiausiai dėl ugnies nutraukimo – paliaubų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo G. Bagdonas.
Anot atsargos pulkininko, 30 tūkst. karių nėra didelis skaičius, esą Europa būtų pajėgi tiek išsiųsti.
„Tie 30 tūkst. yra labai nedidelis skaičius, žinant apie 1300 km ilgio fronto liniją. Kažkada patys ukrainiečiai ir prezidentas Zelenskis (Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis – red. past.) yra įvardijęs, kad reikėtų maždaug kelių šimtų tūkstančių [taikdarių], kad pajėgos galėtų efektyviai būti atskyrimo linijoje“, – teigė G. Bagdonas.
Jis akcentavo, kad kariniu požiūriu tokia misija įmanoma, bet, anot atsargos pulkininko, pirmiausia turi būti politiniai sprendimai (susitarimai bent jau dėl ugnies nutraukimo) ir tik tada kariniai.
„Kariškai viskas yra įmanoma, bet pirmiausia <...> yra politiniai sprendimai ir tik po to kariniai. Žinoma, viską yra įmanoma po to suplanuoti. 30 tūkst. nėra problema, tik aš turiu klausimą dėl misijos uždavinio, ką ji turėtų daryti“, – pabrėžė G. Bagdonas.
„Atitinkamai ir pajėgumai turi būti planuojami uždaviniui įgyvendinti. Skaičius ar pajėgumai yra tik antroje vietoje“, – pridūrė jis.
Taikos formulėje svarbus vienas žaidėjas
Politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala linkęs atsargiau vartoti terminą „taidkariai“. Anot politologo, šiuo atveju, jų veikimo motyvas nebūtų toks, apie kokį šiandien diskutuoja Europa.
„Tai būtų labiau patikinimo, tam tikra prasme solidarumo su Ukraina misija, kuri būtų nukreipta ne į fronto linijas, nes ten tikrai reikėtų gerokai daugiau pajėgumų, bet į Ukrainos gilumą, tam, kad būtų apsaugoti strateginės reikšmės objektai, kita kritinė infrastruktūra. Tai atlaisvintų Ukrainos pajėgas ir jos galėtų geriau atgrasyti priešininką. Fronto linijoje, net jeigu ir būtų paskelbtos paliaubos, sakyčiau, reikėtų atsargiai net ir tuos terminus svarstyti, nes tai nebūtų tipiškos taikos palaikymo sąlygos“, – teigė L. Kojala.
Vis dėlto politologui projektuojamas 30 tūkst. karių skaičius neatrodo mažas, o klausimų kelia ir tai, kiek politinės valios turi Europa tokią misiją vykdyti.
„O kiekiai – manau, ir 30 tūkst. kol kas atrodo labai ambicingai, iš to, ką aš esu kalbėjęs su kai kurių šalių atstovais. Tie skaičiai dar kol kas matematiškai man ir į 30 tūkst. nesueina, bet aišku, Europa yra didelė ir čia labiau politinės valios klausimas, ar tikrai Europoje turėtų pakakti pajėgų, esant politinei valiai tą daryti“, – laidoje kalbėjo L. Kojala.
Tačiau taikos formulėje svarbus vienas žaidėjas, be kurio ši misija greičiausiai neįvyktų, – tai yra JAV.
„Kaip aš ir minėjau, ta politinė valia <...> yra labai stipriai susieta su situacijos vienokiu ar kitokiu stabilizavimu, paliaubomis, bet taip pat ir JAV. Jeigu JAV nėra šitoje formulėje, be karių, bet su kitais pajėgumais ir atgrasymo aspektais, kurie būtų aktualūs jau ir NATO rytiniam sparnui, šitos misijos praktinis įgyvendinimas būtų sudėtingas. Bet jau toks šiandien yra Europos šalių konsensusas“, – sakė politologas.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“:
Lietuvos pozicija dėl taikdarių siuntimo į Ukrainą
Vakaruose vėl diskutuojant apie galimybę siųsti taikdarius į Ukrainą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Marius Česnulevičius tikina – svarbu žinoti, kokia forma būtų vykdoma tokia misija bei kas jai vadovautų. Nors, anot jo, neatmetama nė viena galimybė, kol kas, šalies vadovo patarėjo teigimu, kol kas sudėtinga pasakyti, kaip prisidėtų Lietuva.
„Karių siuntimas priklausytų nuo daugelio aspektų. Pirmas momentas būtų mandatas – reikėtų apsibrėžti, kas ir ko nori, ko reikėtų pasiekti. Turėtų būti labai konkrečiai susakyta, ar tai bus per Jungtines Tautas ar per ESBO. Toliau – kokios šalys dalyvaus, kas bus vadovaujanti ar vadovaujančios šalys, jeigu kalbėtume apie norinčiųjų koalicijos kūrimą“, – antradienio rytą „Žinių radijui“ kalbėjo M. Česnulevičius.
„Tai padėtų suprasti, koks yra Lietuvos galimas indėlis. Šiuo atveju jokie variantas nėra atmetami. Lietuva deklaravo, kad remia Ukraina, deklaravo, kad kartu su Europos Sąjunga (ES) rems ir darys viską, ko reikia, kad Ukraina būtų laisva, nepriklausoma ir, kad taika būtų tvari“, – teigė jis, pabrėždamas, kad šiai dienai yra per anksti kalbėti apie konkrečius skaičius, kaip Lietuva galėtų prisidėti prie Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos buriamos Ukrainos taikos koalicijos ar kitų paramos karo alinamai šaliai būdų.
Pasak Lietuvos vadovo patarėjo, priimdama sprendimą dėl karių siuntimo į Ukrainą šalis vertins savo saugumą bei tiesiogiai kylančias grėsmes.
„Be jokios abejonės, taip vadinamoms pafrontės valstybėms šis klausimas karių siuntimo yra daug sudėtingesnis, negu toms, kurios grėsmės atveju būtų šiek tiek toliau, tačiau mes Ukraina remiame, rėmėme ir nekeičiame ketinimo ją remti“, – atkreipė dėmesį M. Česnulevičius.
„Šiuo atveju yra per anksti sakyti, Lietuva siųs ar nesiųs (karius – ELTA). Toks veiksmų variantas nėra atmetamas. Tačiau, be jokios abejonės, vienas iš klausimų, kuris bus sprendžiamas, yra ir Lietuvos saugumas. Jeigu nebus akivaizdžios grėsmės, kuri gali iškilti nedelsiant, šis faktorius nebus lemiamas. Jeigu, neduok Dieve, atsirastų nedelsiamos grėsmės pavojus, tai reikėtų apsvarstyti ir tai, be jokios abejonės, darytų įtaką mūsų sprendimui“, – pridūrė jis.
Europa sutarė dėl „norinčiųjų koalicijos“
Sekmadienį Ukrainos sąjungininkės susirinkusios į JK ministro pirmininko Keiro Starmerio sušauktą viršūnių susitikimą dar kartą pareiškė paramą V. Zelenskiui.
Savo ruožtu K. Starmeris pristatė keturis žingsnius, dėl kurių sutarta lyderių susitikime. Nuspręsta tęsti karinės pagalbos teikimą Ukrainai ir didinti ekonominį spaudimą Rusijai, taip pat pabrėžta, jog reikia siekti ilgalaikės taikos, užtikrinančios Ukrainos suverenitetą ir saugumą, o Kyjivas turi sėdėti prie taikos derybų stalo. Tarp žingsnių – ir įsipareigojimas, jog, taikos atveju, Europos vadovai sieks atgrasyti Rusiją nuo bet kokios būsimos invazijos į Ukrainą. Galiausiai – sutarta sudaryti „norinčiųjų koaliciją“, kuri gins Ukrainą ir užtikrins taikos palaikymą šalyje.
Tiesa, į šį susitikimą Baltijos šalių atstovai nebuvo pakviesti. Prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė LRT radijui patikino, jog sekmadienį kalbėdamas telefonu su šalies vadovu K. Starmeris atsiprašė dėl tokio sprendimo.
Grįždamas iš Londono, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad Prancūzija ir Didžioji Britanija nori pasiūlyti Rusijai paskelbti dalines mėnesio trukmės paliaubas. Tačiau pirmadienį Londonas pranešė, jog nebuvo sutarta, kaip galėtų atrodyti tokios paliaubos.
Penktadienį V. Zelenskis viešėjo Vašingtone, tačiau Ovaliajame kabinete D. Trumpas Ukrainos prezidentą užsipuolė, teigdamas, kad jis turėtų būti „dėkingesnis“ už JAV pagalbą trejus metus trunkančiame kare.
Po apsižodžiavimo V. Zelenskio buvo paprašyta palikti Baltuosius Rūmus ir jis skubiai išvyko, o po prezidentų susitikimo turėjusi įvykti spaudos konferencija buvo atšaukta. Nebuvo pasirašyta ir sutartis dėl gamtinių išteklių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
