Profesoriaus Kęstučio Petrikonio teigimu, imuniteto pasas ir vakcinavimo sertifikatas yra skirtingos sąvokos. Pasak jo, paskiepijimas nesuteikia išimtinės teisės vakciną gavusiam piliečiui. Profesoriaus tikinimu, imuniteto pasas yra visai kitas dalykas, kuris galėtų leisti žmonėms daugiau.
„Mes pasiūlėme, kad jei Lietuvoje ir Europoje toliau vyksta diskusija dėl imuniteto sertifikavimo arba tam tikrų išimčių taikymo tiems, kas turi imunitetą, į tą pačią grupę turėtų būti įtraukti ne tik paskiepyti, bet ir persirgę ar kitais būdais, testais įrodytais, turintys imunitetą“, – kalbėjo K. Petrikonis.
Anot profesoriaus, panašios priemonės, pavyzdžiui, „geltonoji korta“ Geltonosios karštinės metu jau yra taikytos.
„Tai informacija, kuri labai svarbu keliaujant ir galėtų atverti greičiau ekonomiką“, – teigė profesorius.
K. Petrikonis pabrėžė, kad pirmiausia šis pasas yra medicininis klausimas, tik po to socialinis. Pasak jo, kai kurios šalys imuniteto pasą diegia klaidingai pirmiausia žvelgdamos į socialinį gyvenimą.
Prezidento patarėjo Simono Krėpštos teigimu, Lietuvoje daugėja tiek persirgusių koronavirusu, tiek paskiepytų asmenų, tad reikia diskutuoti apie imuniteto paso diegimo šalyje galimybę.
„Tikrai prasminga diskutuoti apie tokį imuniteto pasą, nes tai daro ir kitos valstybės, <...> didelė prasmė sekti kitų šalių pavyzdžiu, sekti, kas pasiteisino, kas nepasiteisino ir aktyviai svarstyti apie tokio imuniteto paso įdiegimo galimybę ir Lietuvoje“, – sakė S. Krėpšta.
Posėdis su ekspertais surengtas prieš ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančią Europos Vadovų Tarybą, skirtą vakcinavimo ir saugumo bei gynybos temoms.