Rinkose sumažėjusios kai kurių energijos išteklių kainos bei aukštesnės palyginamosios bazės efektas, kai kainas lyginame su padidėjusiomis kainomis prieš metus, buvo svarbūs veiksniai, lėmę metinės infliacijos raidą. Gruodžio mėn. stiprėjo euro vertė dolerio atžvilgiu, Brent rūšies naftos kaina per mėnesį sumažėjo apie 11 proc. – vidutiniškai iki 81 JAV dol. už barelį, o tai paveikė degalų kainas. Gruodžio mėn. metinis degalų kainų augimas sumažėjo iki 9,3 proc. (lapkričio mėn. sudarė 19 proc.).
Keičiant šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūrą ir naudojant alternatyvias kuro rūšis, įskaitant mazutą, šilumos energijos kainos gruodžio mėn. taip pat kilo mažesniu, 34 proc. metiniu tempu (lapkričio mėn. – 57 %). Vis dėlto ne visų energijos prekių kainų augimas mažėjo. Gruodžio mėn. pakilus elektros kainoms rinkoje, pakilo ir elektros kainos vartotojams. Maisto kainos ir toliau kilo sparčiu metiniu tempu, tačiau dėl aukštesnės palyginamosios bazės kai kurių maisto prekių, pavyzdžiui, pieno produktų, metinis augimas gruodžio mėn. šiek tiek sumažėjo. Ateityje maisto kainų augimas turėtų slopti.
Vis dėlto 2023 m. maisto kainų lygis bus vidutiniškai aukštesnis nei šiais metais. Tam reikšmingos įtakos turės išaugusi maisto gamybos savikaina – žaliavinio pieno supirkimo kainos Lietuvoje šių metų trečiąjį ketvirtį buvo 65, o grūdų – 63 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Nuo 2023 m. sausio mėn. įsigaliojus naujoms patvirtintoms dujų ir visuomeninio elektros tiekimo kainoms bei keičiantis elektros kainoms ir nepriklausomą tiekėją pasirinkusiems vartotojams, elektros ir dujų kainų augimo įtaka metinei infliacijai padidės. Vis dėlto, veikiant aukštesnės palyginamosios bazės efektui, jei nebus netikėtų sukrėtimų žaliavų rinkose, metinė infliacija ir toliau turėtų mažėti, o vienaženklį skaičių turėtų pasiekti apie kitų metų vidurį.
Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė.
