Apie segregaciją mokyklos ir gydymo įstaigose naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.
Profesorius sutinka, kad privatus sektorius šiandien klesti vis labiau. Žmonės dažnai viešąsias gydymo ar mokymo įstaigas keičia į privačias.
Tačiau paklaustas, ką galvoja apie tai, kad piliečiams turėtų būti ribojama galimybė rinktis gydymo įstaigą, kurioje nori gydytis, ar mokyklą, kurią norėtų, kad lankytų jų vaikai, iš dalies mano, kad tai – teisinga. Remdamasis užsienio praktika, Lazutka teigia, kad Lietuvoje egzistuojanti per didelė pasirinkimo laisvė veda prie segregacijos.
„Didžiojoje pasaulio dalyje tas pasirinkimas yra labai ribojamas, todėl, kad tai veda į segregaciją. Žinom, kad tuomet pasiturintys gyventojai susikelia į tam tikrus rajonus, <...> susikoncentruoja geriausi vaikai tam tikroj mokykloj ir tada mokymosi kokybė yra daug geresnė. Žemesnio sluoksnio vaikai patenka į kitas mokyklas – ten mokymosi kokybė prastesnė. Ir iš karto tampa jau nelygios galimybės“, – kalba profesorius Lazutka.
Padaro egzaminą elito vaikams
Anot profesoriaus, mokymo įstaigų kategorizavimas į prastas ir geras automatiškai į kategorijas suskirsto ir vaikus. Ekonomistas teigia, kad vaikams iš prastesnio socialinio sluoksnio šeimų turėtų būti suteikiama galimybė gauti tokį pat išsilavinimą kaip ir vaikams, atėjusiems iš labiau pasiturinčių šeimų. Kaip pavyzdį Lazutka pateikia Vilniaus Jėzuitų gimnaziją, kurios sistemą ir veiklą kritikuoja.
„Lietuvoj mes susitaikom su tuo, kad yra tokia segregacija. Tėvai, kurie turi įtaką, ypatingai finansinę, tada jie pasirenka geras mokyklas, gerus mokytojus, o kitus palieka. Taip negalima dėl to, kad galiausiai visuomenė pralaimi. <...> Tai yra didžiulė segregacija vien todėl, kad net mokyklos gali organizuoti priėmimo konkursus, egzaminus.
Jėzuitų mokykla – ją verta aptarti. Jėzuitų misija turėtų būti surinkti apleistus vaikus, juos mokyti ir išleisti į pasaulį žmonėmis. Tai ne, jie padaro egzaminą elito vaikams, atsirenka puikiausius ir paskui jie gali puikuotis. <...> Tuo tarpu kitos gimnazijos, ar kas, jie sudaro tuos reitingus ir rodo – štai – šitos mokyklos yra geros, nes iš jų didelis procentas įstoja į geras aukštąsias mokyklas. Tai tikrai nėra geras dalykas visuomenei“, – tikina Lazutka.
Turtingesni gyvena ilgiau
Segregacija, kaip ir minėjo profesorius, jaučiama ne tik švietimo sistemoje, bet ir medicinos srityje. Žmonės neturi vienodų galimybių gauti tas pačias medicinines paslaugas panašiu laiku, mat viskas priklauso nuo finansinės padėties. Tad gyvenimo kokybė ir trukmė, remiantis pasaulyje atliktais duomenimis, tarp socialinių sluoksnių akivaizdžiai skiriasi.
„Čia daugiausia su papildomais mokėjimais – su žmonių finansinėmis galimybėmis. Jeigu reikia patekti pas gydytoją, ypač specialistą, ir pasako, kad priims po trijų mėnesių, tai žmogus, kuris neturi, iš ko susimokėti, jis ir laukia tuos tris mėnesius, o tuo tarpu tas žmogus, kuris turi, tai jis ieško ir randa. <...> Tie, kurie yra labiau pasiturintys, jie susimoka ir taip diferencijuojasi.
Yra pasaulyje, žinoma, pilna tyrimų, <...> kad žmonės, kurie yra iš aukštesnio ekonominio sluoksnio, jų gyvenimo trukmė paprastai yra 6–7 m. ilgesnė nei žmonių iš žemesnio socialinio sluoksnio“, – pasakoja laidos svečias.
Daugiau pamatykite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.
.jpg)
