Liepą paskelbtoje EK Teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje teigiama, jog Lietuva nepadarė tolesnės pažangos, kad Seimo kontrolierių įstaigos veiklai būtų suteikti derami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, atsižvelgiant į Europos standartus kontrolierių įstaigų veiklos srityje ir Jungtinių Tautų (JT) Paryžiaus principus.
„(Rekomenduojama – BNS) suteikti deramus Seimo kontrolierių įstaigos veiklai reikalingus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, atsižvelgiant į Europos standartus kontrolierių įstaigų veiklos srityje ir JT Paryžiaus principus“, – rašoma ataskaitoje pateiktose rekomendacijose.
Joje pastebima, jog įgyvendinant praėjusių metų rekomendaciją dėl išteklių Seimo kontrolieriams tolesnės pažangos nepadaryta.
Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė teigė, jog dėl nepakankamo finansavimo įstaiga negali konkuruoti su privačiu ir kitu viešuoju sektoriumi, dalis funkcijų nėra vykdomos visa apimtimi, išsitęsia nagrinėjimo terminai.
„Pastaruoju metu susiduriame ir praeitais metais, ir šiais metais, ir pastaba buvo pateikta EK Vyriausybei dėl nepakankamo išteklių, skiriamų Seimo kontrolierių įstaigai ir praėjusiais metais, tačiau visiškai į tai nebuvo atsižvelgta, ir, bent jau kol kas planuojant asignavimus biudžeto šiemet irgi nėra visiškai atsižvelgiama į mūsų teikiamą poreikį“, – BNS sakė ji.
Tarnautoja pažymėjo, jog kitų metų biudžete įstaigai numatyta biudžeto dalis yra tokia pati kaip ir praėjusiais.
EK teigia, kad „nors kontrolierių įstaiga Seime ir Vyriausybėje kėlė išteklių trūkumo klausimą, prašymas skirti lėšų naujiems žmogaus teisių apsaugos pareigūnams įdarbinti nebuvo svarstytas.“
Ataskaitoje teigiama, jog manoma, kad dėl išteklių trūkumo nedidėja galimybės specializuotis konkrečiose kompetencijos srityse ir gebėjimai nagrinėti prižiūrimus klausimus.
„Be abejo, tai turi įtakos ir mūsų darbui, nes tai reiškia, kad bent jau kiek kalba eina apie darbuotojus, teisininkus, kurie yra reikalingi itin aukštos kvalifikacijos (...). Tiesiog mes nesugebame jų išlaikyti, nes mes nepajėgūs konkuruoti, pavyzdžiui, su ministerijomis, su kitomis valstybės institucijomis, kurių veiklą ir turėtume vertinti“, – sakė E. Leonaitė.
Jos teigimu, įstaiga teikė prašymą dviem papildomiems etatams Žmogaus teisių biure. Šis biuras vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją, atlieka Nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkciją, vertina įstatymų projektus, teikia išvadas Konstituciniam Teismui, vertina atitikį tarptautiniams žmogaus teisių standartams, atlieka tyrimus.
„Šiuo požiūriu nuo kitų Europos panašias funkcijas vykdančių institucijų mes labai stipriai atsiliekame“, – sakė ji.
JT pasaulinis nacionalinių žmogaus teisių institucijų aljansas Seimo kontrolierių įstaigai yra suteikęs „A“ statusą, jis skiriamas aukščiausią standartą turinčioms žmogaus teisių institucijoms. Pasak E. Leonaitės, nesant tinkamam finansavimui įstaiga minėtą statusą gali prarasti.
Įstaigos vadovės teigimu, tolimesni sprendimai priklauso nuo politinės valios, tačiau pati vadovė sako jos pasigendanti.
„Kadangi nėra reaguojama, tai, be abejo, ta reakcija ji – netenkina. Ir bus matyti, kuomet rugsėjo mėnesį vyks pagrindinis biudžeto planavimo procesas, ar kažkiek bus atsižvelgta, ar ta politinė valia atsiras, ar ne“, – kalbėjo E. Leonaitė.
