A. Dulkys teigia, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aktyviai bendradarbiauja su sveikatos priežiūros įstaigomis, tad gyventojams bijoti vykti planinių sveikatos priežiūros paslaugų į ligonines nereikėtų.
Kviečia nebijoti planinių paslaugų
„Labai noriu pakviesti visus gyventojus, kad tie gyventojai, kuriems buvo atidėtos įvairios planinės paslaugos, aktyviai kviečiame kreiptis į savo šeimos gydytojus. Daugelyje gydymo įstaigų situacija labai pozityviai keičiasi.
Kviečiame dalyvauti prevencinėse programose, vykti planinėms dienos chirurgijos, dienos stacionaro ir kitoms paslaugoms gauti“, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Dulkys.
Ministras sako, kad sveikatos priežiūros paslaugos yra atnaujinamos nuolat. Tai daryti leidžia nuolat gerėjanti situacija ligoninėse.
„Bendradarbiaujame su gydymo įstaigiomis, esame apsitarę kriterijus, pagal kuriuos deriname ir kiekvieną savaitę vis daugiau sveikatos priežiūros paslaugų atnaujinama. Kas savaitę Covid-19 pacientams skirtų lovų ligoninėse mažėja apie 200, tai reiškia, kad atsiranda ir infrastruktūra, ir personalas, kuris gali vėl sugrįžti prie paslaugų teikimo“, – komentuoja A. Dulkys.
Didelė dalis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų jau yra paskiepyta, todėl rizika užsikrėsti ligoninėje mažėja.
„Kritinė masė medikų bendruomenės jau yra paskiepyta nuo koronaviruso infekcijos, dirba su visomis asmens apsaugos priemonėmis, laikosi visų epidemiologinių reikalavimų, tad, specialistų vertinimu, rizika sveikatai dėl pavėluoto kriepimosi į gydytoją yra kur kas svarbesnė ir turėtume ją vertinti. Ji dabar yra kur kas didesnė, nei pavojus užsikrėsti koronaviruso infekcija“, – sako A. Dulkys.
Ministras teigia, kad šiuo metu norėtųsi didesnių testavimo apimčių. Tai, ministro teigimu, yra vienas svarbiausių dalykų, priimant sprendimus. Vyriausybė yra apibrėžusi prioritetines testavimo grupes, tačiau neišnaudojus registracijos vietų, savivaldybės gali nuspręsti, ką testuoti.
Siūlo atlaisvinti judėjimo ribojimus
Gerėjant koronaviruso situacijai šalyje, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija siūlo palaipsniui atlaisvinti judėjimą žiedinėse savivaldybėse.
„Pradėti siūlytume nuo trijų mažesniųjų – Alytaus, Šiaulių ir Panevėžio miestų bei jų žiedinių savivaldybių“, – pirmadienį po komisijos posėdžio feisbuke pranešė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Pasiteisinus sprendimui dėl šių miestų, būtų galima pereiti ir prie kitų“, – pridūrė ji.
Kaip pastebėjo ministrė, judėjimo ribojimai buvo viena iš efektyviausių priemonių, padedančių valdyti pandemiją. Jos nuomone, judėjimo tarp žiedinių savivaldybių atlaisvinimas nėra pavėluotas sprendimas.
„Stengiamės, suprasdami ir matydami situaciją, pačią pandemiją, jos suvaldymą, eiti iš šių suvaržymų palaipsniui. Pirmiausia, pradėsime nuo šitų konkrečių žiedinių savivaldybių ir miestų, o po to bus galima svarstyti ir apie atlaisvinimus kitur. Taip, žingsnis po žingsnio, tikiuosi, greitu metu grįšim į normalų gyvenimą“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Komisija dėl šio karantino atlaisvinimo Vyriausybei siūlo apsispręsti trečiadienį.
Per parą – 203 nauji atvejai
Per praėjusią parą patvirtinti 203 nauji COVID-19 atvejai, mirė aštuoni žmonės.
Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 270,3 atvejo.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 190 tūkst. 937 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 175 tūkst. 34 žmonės (deklaruotas: 125 tūkst. 444 žmonės), statistiškai šiuo metu serga 9576 žmonės (deklaruotas: 59 tūkst. 166 žmonės).
Statistikos departamento teigimu, deklaruotas sergantysis yra asmuo, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, bet ligos kortelė dar neuždaryta – ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo.
Statistinis sergantysis – tai asmuo, kuriam liga buvo patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga aktyvia COVID-19 ligos forma, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos dėl įvairių priežasčių.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3080 žmonių. Iš viso su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 5961 mirtis.
Praėjusią parą nepaskiepytas nė vienas žmogus.
Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyta 98 tūkst. 163 žmonės, abiem dozėmis – 54 tūkst. 342 žmonės.
Praėjusią parą šalyje atlikti 2736 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 mln. 3 tūkst. 700.
Be to, per parą atlikta 86 antigeno ir keturi antikūnų tyrimų. Iš viso jų atlikta atitinkamai 26 tūkst. 903 ir 116 tūkst. 923.
Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia septynis procentus.
