Ministras po skiepo žurnalistams pasakojo besijaučiantis puikiai.
„Išties labai geras jausmas, nes tikiu tuo, ką darau. Ir tikrai buvo labai geri kaimynai, kai sėdėjome 15 minučių, – dvi senjorės. Tai buvo labai malonu, kad viena senjorė atvedė kitą senjorę – kuri yra kaimynė ir vieniša. Tad tikrai labai maloniai pasikalbėjome“, – sakė jis.
Paklaustas, ar dėl omikron atmainos galėtų šalyje būti įvedamas karantinas, ministras pasiuntė aiškią žinutę – šiandien svarbiausia nenustoti skiepytis.
„Šiandien labai norėtųsi pasiųsti atsakingą žinutę, kad turime nedaug informacijos apie naują viruso atmainą. Bet tikrai galiu patikinti, kad dėl šitos priežasties nereikia atidėti suplanuoto skiepijimo – ar tai būtų apsisprendimas skiepytis pirmą kartą, ar sustiprinamąja skiepo doze.
Viena aišku, kad vakcinos bet kuriuo atveju bus labai didinančios apsaugą, jos yra efektyvi priemonė prieš bet kurią naują atmainą. Tik dar turime per mažai informacijos, koks bus vakcinų efektyvumas, ar ir kiek jis bus mažesnis“, – žurnalistams sakė jis.
Karantinas – tik gelbėjant sveikatos sistemą
Anot ministro, karantininių priemonių būtų galima tikėtis tik sveikatos apsaugos sistemai artėjant prie perdegimo.
„Pačių griežčiausių priemonių – tai yra judėjimo ribojimas, renginių, mokyklų uždarymas, tai jis būtų tik su sąlyga, kada sveikatos apsaugos sistema būtų nebepajėgi funkcionuoti. Tai reanimacijose turėtų būti apie 240 pacientų. Šiuo metu situacija yra stabilizuota ir šiandien yra tik kiek virš 130 pacientų.
Taigi tiek ligoninėse apskritai, tiek reanimacijose situacija nėra lengva, bet yra stabilizuota. Bet apie labai griežtas priemones, matyt, diskutuoti reikėtų, jei būtų 215 pacientų, o sprendimus priiminėti, kai 240“, – sakė A. Dulkys.
Paklaustas, ar Lietuvoje jau yra nustatyta omikron atmainos atvejų, ministras teigė tokios informacijos neturintis.
„Šiuo metu atliekami sekoskaitos tyrimai, vyksta susitikimai ir tarptautiniu mastu, tyrimai vykdomi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, operatyviai mainomasi informacija. Bandyčiau spėti, kad gal tik kitą savaitę galėtume sulaukti konkrečių žinių“, – sakė ministras.
Atsakė darbuotojams: „Pandemija ne amžina“
Kartu jis teigė, kad nuo rytojaus darbuotojams turint susimokėti už testus niekas testavimo algoritmuose iš esmės nepasikeitė, visos darbuotojų grupės, kurios turi testuotis profilaktiškai, yra nurodytos Vyriausybės nutarime. Nesikeičia ir testavimosi algoritmas, tai turi vyksti kas 7–10 dienų.
Daliai darbuotojų nuogąstaujant, kad neišgalės nuolat testuotis, mat yra kainos didesnės nei testus atliekant valstybei ir jos dar gali augti, ministras aiškino, kad tai esą yra jų pačių pasirinkimas.
„Čia ir yra tas atsakomybės dalinimosi ir atsakingo konstitucinio valdymo principas šalyje, kad mes visi prisiimame atsakomybę už savo sprendimus. Noriu atkreipti dėmesį, kad testavimas tebėra nemokamas visiems tiems, kurie jaučia simptomus, turi kontraindikacijų, negali skiepytis, yra didžiulis sąrašas aplinkybių, kada to nereikia daryti.
Čia kalbama apie mokėjimą už testus tiems žmonėms, kurie neturi jokių priežasčių nesiskiepyti ir kol yra ekstremali situacija, pandemija, gali tekti prisiimti tuos kaštus patiems, bet pandemija ne amžina“, – komentavo A. Dulkys.
1701 naujų COVID-19 atvejų ir 15 mirčių
Praėjusią parą nustatytas 1701 naujas COVID-19 atvejis, mirė 15 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
12 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Praėjusią parą 2259 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti per 14 tūkst. žmonių.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1355 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis mažiau nei buvo praėjusią parą, 127 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta per 12,5 tūkst. molekulinių (PGR) ir 11,9 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų dar sumažėjo ir siekia 864 atvejus – jis mažėja ketvirtą savaitę. Tuo metu septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis siekia 9,8 procentų.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 470 tūkst. gyventojų, o nuo jos mirė 6,7 tūkst. žmonių.
