Pandemija pablogino ne tik vaikų fizinę, bet emocinę sveikatą. Universitetų tyrimai rodo, kad per pirmąjį karantiną daugiau kaip trečdalio vaikų emocinė būklė pablogėjo, daugiau kaip pusės vaikų motyvacija mokytis pablogėjo. Kaip pažymėjo prezidento patarėjas Simonas Krėpšta, tai yra dramatiški rodikliai ir reikia konkrečių priemonių, kurios galėtų sumažinti šiuos praradimus.
Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sveikatos apsaugos ministras akcentavo, kad rūpintis reikia ne tik tuo, kad moksleiviai rugsėjį grįžtų ugdymo įstaigas, bet ir kad čia jie būtų laukiami.
„Diskusija apie nuotolinį darbą, nuotolinį mokymąsi uždavė naratyvą ir mūsų šiandienos pokalbiui. Kai žiūrime į vaiko gyvenimą, tai, matyt mums gerai ir sekasi, kol nėra to nuotolinio mokymosi, nuotolinio darbo ir nuotolinio atstumo.
Lietuva per pastarąjį dešimtmetį labai pagerino rodiklius, kai kalbame apie kūdikių mirtingumą, jis sumažėjo dvigubai. Ir būtent tie minėti 9 mėnesiai nuotolinio mokymosi yra toks kaip ir simbolis, kad per 9 mėnesius gali gimti ne tik kūdikis, bet ir blogi įpročiai arba nauji dalykai, su kuriais vėliau susiduriame“, – konstatavo A. Dulkys.
Mokyklos – be stadionų ir sporto salių
Jis pabrėžė, kad viena aptartų temų susitikimo metu ir buvo tai, kiek yra svarbus holistinis visų kuruojamų sričių matymas.
„Nes yra visiškai ne tas pats, į kokią mokyklą vaikas sugrįš. Ir šiandien turime faktus, kai per dešimtmetį mūsų paauglių nutukimo rodikliai yra išaugę tris kartus. Bet jie mato pavyzdį šeimose, suaugusiųjų gyvenimą – o suaugusieji Europos Sąjungoje užima 5 vietą pagal šį rodiklį. Kaip mes ruošiamės pasitikti vaikus? Trečia dalyje ugdymo įstaigų nėra stadionų, kas dešimtoje nėra sporto salės, kitur renginiai vyksta vadinamose bendrose aktų salėse. Tad turime pasitikti vaikus visapusiškai ir jų ten laukti“, – aiškino ministras.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad pandemija sukėlė ir naują iššūkį – psichikos sveikatos bėdas, todėl ir čia laukia naujos paslaugos.
„Didiname apmokamų psichoterapijos seansų skaičių, didiname psichologų etatų skaičių. Yra idėjų, kurios nuskambėjo ir šiandien susitikime – gal reikia daugiau valstybės apmokamų paslaugų, kurios būtų nemedikamentinės, o per bendruomenes ir naudojami šiuolaikiški kiti metodai“, – kalbėjo jis.
Dulkys: prognozės – nedėkingas dalykas
Nors prezidentūra primygtinai pabrėžė, kad vaikai į mokyklas turi grįžti nepaisant to, kas bus už lango, visgi galutinio atsakymo, kaip atrodys grįžimas į mokyklas, A. Dulkys sakė negalintis pateikti.
„Labai nedėkingas dalykas prognozuoti, kokių siurprizų mums yra paruošęs pats virusas ir ką jis dar suplanavo – kažkaip mutuoti ar naujų atmainų pasiūlyti. Bet pagal tai, ką matome šiandien, tai tie trys pagrindiniai dalykai – visuotinis vakcinavimasis, testavimo metodų tobulinimas ir visų mūsų įsitraukimas į visas kitas priemones. Tarp jų – tai ir organizacijose, įstaigose patalpų vėdinimo sistemos, paviršių priežiūra ir kiti higienos dalykai. Matyt, čia nereikia išradinėti dviračių ir turėdami vakcinacijos efektą mes tikrai susitvarkysime“, – aiškino ministras.
Laukia vaikų vakcinavimas
A. Dulkys taip pat pažymėjo, kad nėra klausimo, ar vaikai nuo 12 metų bus skiepijami nuo COVID-19, klausimas tik kada.
„Jo pradžią matysime jau birželio mėnesį. Nėra klausimo, ar jis bus, yra klausimas tik dėl vakcinų logistikos, žiūrime susiderinimo procesus su vakcinacijos centrais. Ir beliks tik parinkti dieną,, nuo kada skelbsime apie šitą galimybę“, – sakė jis.
Anot jo, pirmadienį šiuo klausimu rinkosi darbo grupė, atsakinga už vakcinavimo strategiją.
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį sakė, kad vaikų nuo 12 metų skiepijimas turėtų prasidėti jau birželio mėnesį. Tokių vaikų Lietuvoje yra apie apie 120 tūkstančių.
Europos vaistų agentūra penktadienį paskelbė, kad pritaria 12–15 metų vaikų skiepijimui „Pfizer“ vakcina nu koronaviruso.
Lietuvoje šiuo metu gali skiepytis visi vyresni nei 16 metų gyventojai. Sprendimą, ar skiepyti vaiką, priims tėvai arba globėjai.
Vaikų gydytojas: „Stovime ant ugnikalnio krašto“
Portalas tv3.lt primena, kad Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas jau yra įspėjęs, kad vaikų uždarymas namuose turi negrįžtamų pasekmių. Gydytojas teikė nerimą keliančius skaičius dėl vaikų lankymosi gydymo įstaigose.
Natūralu, kad vaikams daugiau laiko praleidžiant karantine krito apsilankymai priėmimo skyriuose ir stacionare. Tačiau, kaip nurodė jis, vaikų apsilankymai pas pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistus sumažėjo 23 proc.
Tuo metu ambulatorinių konsultacijų skaičius krito net 40 proc., o profilaktinio patikrinimo paslaugų vaikams sumažėjo apie 19 proc.
„Kas gali būti blogiau už COVID-19? Ekspertai sutaria, kad blogiau gali būti COVID-19 plius tymų protrūkis. 2018 m. pasaulyje mirė 150 tūkst. žmonių – tai viena iš labiausiai mirtingumą duodančių virusinių ligų. Manoma, kad tai gyvulių maro metu pasikeitęs virusas.
Ir štai 2018 m. vakcinacijai nukritus iki 92 proc. mes turėjome didžiulį protrūkį tiek Vilniaus, tiek Kauno krašte, tiek visoje Lietuvoje. Dabar 2020 m. vakcinacija 2 m. amžiuje 90,1 proc., 7 m. – 90,5 proc. Kaip matome, esame toli nuo reikiamos ribos ir stovime ant ugnikalnio krašto“, – Seime surengtoje diskusijoje aiškino jis.
R. Kėvalas akcentavo, kad šiandien ekspertai sutaria, jog saugiai mokyklas buvo galima uždaryti bent 2 mėnesiams.
„Lietuva yra viena tų šalių, kur mokyklos yra uždarytos 35 savaites. Tai drastiškai veikia vaikų psichikos sveikatos blogėjimą, mitybos problemas, jau antrą ar trečią nutukimo bangą, fizinio aktyvumo sumažėjimą.
Mažai dar kalbame, bet jau susiduriam su šešėlinio smurto epidemija ir, be abejo, vakcinacijos ir sveikatos priežiūros prieinamumo pablogėjimą. Apskritai vaikų sveikata karantino metu yra prilyginama psichinei vaikų sveikatai, kurie gyvena karo zonose“, – įspėjo profesorius.
