34-ių R. Z. pripažintas kaltu dėl to, kad neteisėtai įsigijo – nusipirko „žolės“, t. y. kanapių (jų dalių), jų didžiąją dalį surūkė pats, o likusią dalį surūkė drauge su tuo metu dar nepilnamečiu asmeniu.
Teismas konstatavo, kad R. Z. padėjo nepilnamečiui įsigyti narkotinės medžiagos bei pratino jį šią medžiagą vartoti. Be to, R. Z. pripažintas kaltu ir dėl narkotinių medžiagų platinimo, nes neteisėtai nusipirkęs 1,785 g kanapių (jų dalių) perpardavė jas kitiems dviem asmenims.
Už šiuos nusikaltimus R. Z. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 11 vienuolikai mėnesių 27 dienoms.
Pasak teismo, kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nes kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, laisvės atėmimo bausmę teismas sumažino vienu trečdaliu – iki 1 metų 11 vienuolikos mėnesių 28 dienų.
Į bausmės laiką įskaičius kaltinamojo praleistą laiką gydymo įstaigose, kur jam buvo atliekamos ekspertizės, laiką specialioje gydymo įstaigoje bei dienas, praleistas laikinajame sulaikyme, teismas nusprendė, kad laisvės atėmimo bausmę R. Z. jau atliko.
„Pripažintina, kad R. Z. padarė teigiamas išvadas ir esmingai pakeitė savo gyvenimo būdą, jis nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslus jam šiuo metu būtų galima pasiekti tik skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kuri numatyta už jam inkriminuotus sunkius nusikaltimus. Tai aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrintų bausmės paskirties. Todėl <...> jis baudžiamas švelnesnėmis bausmėmis, nei numatytos sankcijose“, – pažymėjo bylą išnagrinėjęs teisėjas Valdas Meidus.
Kitoje byloje devynis kartus anksčiau teistas 32-ejų Utenos gyventojas D. J. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad neteisėtai įsigijo didelį kiekį – 29,019 g psichotropinės medžiagos MDMA turint tikslą ją platinti ir ją gabeno automobiliu, taip pat dėl to, kad neteisėtai laikė 0,432 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos savo namuose be tikslo jas platinti.
Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, teismas konstatavo, kad D. J. gynybos versiją visiškai paneigia liudytojų parodymai, slapto sekimo protokolai, telefoninių pokalbių garso įrašai.
Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto veikdamas su bendrininkais ir būdamas recidyvistas – šis teistumas jam dešimtas. Parinkdamas bausmės dydį teismas taip pat vertino įgytų psichotropinių medžiagų kiekį – jis šiuo atveju nežymiai viršija didelio kiekio ribą. Atsižvelgęs į visa tai, teismas skyrė D. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams.
Be to, iš D. J. priteista 1,7 tūkst. eurų Policijos departamentui už jo ekstradiciją iš Olandijos.
Teismo duomenimis, D. J. po to, kai jam buvo įteiktas kaltinamasis aktas ir byla perduota į teismą, pažeisdamas jam skirtas kardomąsias priemones, išvyko į užsienį ir pasislėpė nuo teismo. Buvo paskelbta kaltinamojo paieška bei išduotas Europos arešto orderis.
2022 metų kovo 11 dieną D. J. buvo sulaikytas Olandijoje.
„Ekstradicijos išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, jeigu ekstradicijos išlaidos atsiranda dėl pasislėpusio nuteistojo sąmoningų veiksmų, jos paprastai priteisiamos“, – pažymėjo teisėjas Donatas Jatužis.
Abu nuosprendžiai dar neįsiteisėję ir per 20 dienų gali būti skundžiami Lietuvos apeliaciniam teismui.
