Antradienį Vilnių nusiaubė neeilinė liūtis. Prilijo tiek, kad balose skendo automobiliai, o kanalizacijos šuliniai kai kur virto fontanais. Liūties metu pamesta visa krūva automobilių numerių, kažkas pametė ir asmens dokumentus.
Ugniagesiai skaičiuoja, kad vien jie padėti nuo liūties nukentėjusiems žmonėms vyko dešimt kartų. O kur dar užlietos patalpos, nepravažiuojami keliai ir kita – sostinės kelius prižiūrinti „Grinda“ sako gavusi daugiau nei penkis šimtus pranešimų.
Draudimo bendrovės gavo šimtus pranešimų
Panašu, kad ne ką mažiau kreipimųsi sulaukė ir draudimo bendrovės. ERGO Žalų administravimo departamento vadovas Baltijos šalyse Gytis Matiukas sako, kad bendrovė per antradienį ir trečiadienį iki pietų sulaukė daugiau kaip 200 kreipimųsi dėl gamtos stichijų padarytos žalos.
„Įvardydami įvykio aplinkybes bei patirtą žalą, gyventojai dažniausiai minėjo vandens prasiskverbimą per stogą, sienas, ventiliacines angas, baldų, įrangos apgadinimus. Nuo aukštesnių sklypų subėgęs vanduo užpylė augalus, išplovė mulčią, perpildė šulinius.
Registruoti atvejai, kuomet po liūties vandeniu buvo užpiltas prekybos salonas, autoservisas, kabinetai. Fiksuotos kelios žalos, kurias lėmė žaibo iškrovos – buvo apgadinta elektronika (televizoriai, kompiuteriai, kt.). Užfiksavome kelias dešimtis atvejų, kuomet žalą patyrė transporto priemonės“, – tv3.lt komentuoja G. Matiukas.
Tikėtina, kad kreipimųsi skaičius dar gali didėti, mat žmonės paprastai liūčių padarinius ir padarytą žalą registruoja dar kelias dienas ar net savaites po liūčių.
Daugiau besikreipiančių gyventojų sulaukia ir BTA draudimas. BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad šiuo metu sulaukiama kiek daugiau skambučių nei įprasta, dalis jų yra susiję su antradienio liūtimi.
Kaip nurodo A. Žiukelis, daugiausia žmonių kreipiasi dėl apsemtų patalpų bei paskendusių automobilių. Tačiau kreipimųsi ir čia, tikėtina, padaugės.
„Reikia dar keleto dienų, kad pamatytumėme visus liūties padarinius ir žalų mąstą. Juk šiuo metu svarbiau ištraukti automobilį iš balos ar pašalinti vandenį iš užpilto rūsio, o tik tuomet jau susisiekti su draudimo bendrove ir užregistruoti įvykį“, – tv3.lt komentuoja A. Žiukelis.
Tačiau „Gjensidige“ sako žymaus besikreipiančių žmonių skaičiaus padidėjimo nepastebėję. Trečiadienį ryte buvo gauti tik du pranešimai, susiję su antradienio liūtimi.
Kaip nurodo „Gjensidige“ komunikacijos vadovė Baltijos šalims Jovita Aukštuolytė-Minderienė, vienas pranešimas gautas apie žalą namų turtui, kitas – automobiliui. Skambučių srauto taip pat nepastebima.
Už kai kuriuos nuostolius teks susimokėti patiems
Antradienį internete išplito nuotrauka, kurioje matyti Geležinio Vilko gatvėje Vilniuje paskendę automobiliai. Pranešta, kad tokių apsemtų automobilių Vilniuje buvo bent trys. Gelbėtojai tris žmones gelbėti iki automobilių plaukė valtimi. Užsemti automobiliai vėliau iš vandens buvo išstumti rankomis.
Draudimo bendrovės sako, kad dėl lietaus patirti nuostoliai gyventojams turi būti atlyginti draudimo. Tačiau kai kuriais atvejais už patirtus nuostolius jiems teks susimokėti patiems.
ERGO atstovas G. Matiukas aiškina, kad jeigu automobilis stovėjo ir buvo apsemtas, dažniausi gedimai bus įvairūs elektros instaliacijos gedimai, bus reikalingi automobilio džiovinimo ir valymo darbai.
Visi šie nuostoliai esą yra padengiami jei žmonės yra apsidraudę „visų rizikų“ kasko draudimu.
„Kasko suteikia visapusę apsaugą transporto priemonei ir atlygina stipraus lietaus, krušos, nuošliaužų ir kitus netikėtus bei nuo vairuotojo nepriklausančius gamtinių stichijų sukeltus nuostolius“, – komentuoja G. Matiukas.
Tačiau kai kuriais atvejais gyventojams patirtus nuostolius teks apmokėti patiems.
„Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad draudimas neatlygina žalos, kuri padaryta dėl vairuotojo kaltės. Pavyzdžiui, automobiliu neapgalvotai bandant įveikti didžiulius vandens telkinius, neišvažiuojamas gatves ar nuostoliams atsiradus dėl netinkamai gabenamo krovinio“, – aiškina G. Matiukas.
Kad už antradienį liūties metu patirtus nuostolius gali tekti atsakyti patiems gyventojams, tvirtina ir BTA atstovas A. Žiukelis. Jei žmogus elgėsi netinkamai ar buvo nepasiruošęs, už nuostolius dažnu atveju jis bus atsakingas pats.
„Juk ir vakar visa žiniasklaida mirgėjo nuo pranešimų apie artėjančią liūtį, raginimų važiuoti į gatves tik esant rimtam reikalui, taip pat buvo informacijos ir apie nepravažiuojamas gatves. Tačiau žmonės vis tiek rizikavo, važiavo į gatves. Už tokias žalas yra atsakingi patys vairuotojai“, – komentuoja A. Žiukelis.
Tačiau kalbant apie nekilnojamojo turto draudimą, liūties padaryta žala yra įtraukta į standartines pasirenkamas draudimo rizikas. Todėl, kaip aiškina G. Matiukas, jei klientas turi tokį galiojantį draudimą, žala jam bus atlyginta.
„Dėl žalos atlyginimo yra tariamasi su klientu ir sprendžiama, kaip klientui patogiau, mat žala gali būti atlyginama tiek prieš ar po remonto, tiek remonto metu. Draudimo įmonė gali sumokėti remontą atliekančiai įmonei arba pačiam klientui. Gyventojai labai vertina ir „Pagalba namuose“ paslaugą, kurią galima įsigyti kartu su gyventojų turto draudimu. Turint šią paslaugą, po įvykio atliekami tokie darbai kaip vandens išsiurbimas, ertmių užsandarinimas, patalpų išvalymas ir džiovinimas ir kitos“, – teigia G. Matiukas.
Pataria, kaip elgtis užliejus automobilį
Draudimo bendrovės pataria, kaip elgtis nukentėjus nuo liūties. Jei nuo didelio lietaus kiekio nukentėjo jūsų automobilis, pirmiausia yra rekomenduojama jo jokiu būdu nebandyti užvesti.
Kaip aiškina BTA Ekspertizių skyriaus vadovas A. Žiukelis, automobilio užliejimo atveju yra galimi du scenarijai.
„Pirmas – palikus automobilį žemoje vietoje ir radus jį apsemtą, reikėtų, jei yra galimybė, patiems jį kuo skubiau iš ten ištraukti, jei patiems tuo pasirūpinti nepavyksta – kviesti pagalbos tarnybas. Ir mėginti transporto priemonę džiovinti, vėdinti.
Taip pat svarbu, jei žinote, kur yra oro įsiurbimo į variklį anga, apžiūrėti, ar nėra paskendęs oro filtras. Jei jis paskendęs – jokiu būdu nemėginti užvesti automobilio. Taip galite sugadinti jo variklį. Jei nežinote, kur ši anga, jums taip pat derėtų neužvedinėti variklio net ir ištempus transporto priemonę iš vandens, o kreiptis į servisą“, – pataria A. Žiukelis.
Antras specialisto patarimas – pamačius didelę balą verčiau per ją nevažiuoti.
„Juk vakar (antradienį – aut. past.) stebėjome atvejus, kuomet žmonės matė balas, jų gylį, tačiau vis tiek bandė laimę ir po to skendo. Mano patarimas – net nemėginti, ypač, jei matyti, kad vanduo jau siekia ratlankius. Gali būti, kad ir vizualiai bala atrodo nedidelė, tačiau per trumpą laiką iš 20 centimetrų ji išauga iki metro ir daugiau.
Taip pat pasitaiko situacijų, kuomet kita transporto priemonė taip pat važiuoja per balą, ir jos sukelta banga užlieja kitą automobilį. Kartais ir taip padaroma žalos. Ir vis tik, pirmas patarimas būtų – vengti tokių vietų, ir nerizikuoti. Beveik visais atvejais, yra galimas kitas maršrutas, ir galima apvažiuoti pavojingas vietas. Tą ir rekomenduojame“, – sako A. Žiukelis.
Liūčiai užklupus netikėtai važiuojant kelyje ERGO draudimas rekomenduoja išlaikyti didesnį atstumą nuo kitų transporto priemonių ir vengti lenkimo.
„Didelis vandens kiekis kelyje prilygsta važiavimui apledėjusiu keliu ir gali visiškai išvesti automobilį iš rikiuotės. Taip pat nesistenkite bet kokia kaina pasiekti savo kelionės tikslo – aukštas vandens lygis gali atsieiti nemažas remonto išlaidas. Automobilį palikite saugioje vietoje, kuo toliau nuo medžių ar kitų užvirsti galinčių objektų“, – komentuoja G. Matiukas.
Pataria, ką daryti užliejus namus
Jei lietaus vanduo užliejo jūsų namus, draudimo bendrovės rekomenduoja pirmiausia padarytą žalą užfiksuoti. Kaip teigia G. Matiukas, užtenka ir telefonu padarytos nuotraukos, kurioje matytųsi apgadintas turtas.
Tuomet reikėtų imtis veiksmų žalai mažinti. Ir ERGO, ir BTA sako, kad reikėtų rasti būdą, kaip sumažinti vandens patekimą į patalpą ir kaip vandenį iš patalpos pašalinti.
„Kiekvienas mūsų pažįstame vietą, kurioje gyvename – ar ją semia vanduo, ji žemai ar aukštai, galbūt jau yra buvę tokių užpylimų po liūčių ir pan. Siūlau įsivertinti, kokia tikimybė, kad vieta bus užpilta ir, jei tikimybė yra, įsigyti vandens siurblį. Gal jo ir neprireiks visą gyvenimą, tačiau, jei prireiks – galėsite operatyviai pašalinti vandenį iš patalpų ir išvengti didesnių nuostolių“, – rekomenduoja A. Žiukelis.
ERGO teigia, kad gyventojams prireikus pagalbos užsandarinant atsiradusias ertmes galima pasikonsultuoti su draudimo ekspertais.
„Remdamiesi gyventojų padarytomis nuotraukomis, jie taip pat įvertina, ar į įvykio vietą reikia siųsti ekspertus papildomai apžiūrai. Tais atvejais, jei turtą apgadino ne gyventojui priklausantis objektas (pavyzdžiui, medis, konstrukcija, stogo danga), įvykį reikia registruoti policijoje“, – komentuoja G. Matiukas.
Beveik katastrofinė liūtis
Portalas tv3.lt primena, kad antradienį sostinę siaubė galinga liūtis. Klimatologai skelbia, kad antradienį Vilniuje labai nedaug pritrūko iki katastrofinio lietaus kriterijaus, o Alytuje – iki stichinio.
Kaip skelbia Hidrometeorologijos tarnyba, liepos 6 d. dalyje Lietuvos gausūs krituliai tvindė miestų gatves ir laukus. Didžiausias kritulių kiekis iškrito Vilniuje, kur liūties metu registruota net 79,7 mm kritulių. Primenama, kad 1 mm kritulių atitinka 1 litrą vandens į 1 kvadratinį metrą.
Tai stichinis meteorologinis reiškinys (50−80 mm per mažiau nei 12 val.) − hidrologės informavo, kad vandens lygis Neryje ties Vilniumi per 4 val. buvo pakilęs net 50 cm ir pasiekė 290 cm ribą. Vis dėlto jau po 5 valandų grįžo į pradinį lygį. Iki katastrofinio meteorologinio reiškinio (daugiau nei 80 mm per mažiau nei 12 val.) pritrūko vos 0,3 mm.
Šis stichinio lietaus atvejis Vilniuje, pasak Hidrometeorologijos tarnybos, yra rekordinis. Ankstesnis kritulių kiekio per 12 valandų rekordas sostinėje buvo 75 mm (registruotas 1988 m. rugpjūčio 23 d.).
Vykstant sparčiai globaliai klimato kaitai liūtiniai, intensyvūs krituliai iškrenta vis dažniau. Liūtiniai krituliai pasižymi savo lokalumu, t. y. jie iškrinta nedidelėje teritorijoje, todėl pačios intensyviausios ir gausiausios liūtys meteorologijos stotyse gali būti ir neužregistruojamos.
Vilniuje lyti pradėjo dar liepos 5 d. vakare, o didžiausiais kritulių kiekis iškrito liepos 6 d. ryte tarp 9 ir 10 val. – 24,1 mm. Didžiausias kritulių intensyvumas buvo registruotas naktį, per 10 min. tarp 04:50 ir 05:00 iškrito net 10,6 mm. Palyginimui galima paminėti, kad Vilniuje per 12 val. iškrito beveik visa mėnesio kritulių norma (92 mm). Dalyje Lietuvos registruoti pavojingo lietaus atvejai (15−50 mm per mažiau nei 12 val.).
Iš šių registruotų atvejų didžiausias kritulių kiekis iškrito Alytuje – 48,2 mm. Labai intensyviai Alytuje lijo tarp 11:30 ir 12:00 val., kuomet per pusę valandos iškrito net 33,6 mm kritulių. Trumpa, bet labai intensyvi liūtis registruota ir Pakruojyje, kur per pusę valandos (tarp 10:10 ir 10:40 val.) iškrito 24 mm kritulių. O didžiausio intensyvumo metu per 10 min – net 17,9 mm.
Pavojingi lietūs registruoti ir dalyje kitų meteorologijos stočių. Vis dėlto didesnėje Lietuvos dalyje kritulių nebuvo visai ar buvo mažai ir nei stichinio, nei pavojingo meteorologinio reiškinio kriterijus pasiektas nebuvo.
Vakare, viso Pasaulio lietuviams giedant himną, Lietuvoje lietūs jau buvo liovęsi, lijo tik nedidelėje teritorijoje, rytiniame Lietuvos pakraštyje.
Ugniagesiai gelbėjo nukentėjusius nuo liūties
Antradienį ugniagesiai dešimt kartų vyko padėti nuo liūties nukentėjusiems žmonėms: šalino medžius nuo automobilių, padėjo dėl vandens įstrigusiems žmonėms automobiliuose ir namuose, BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
10.56 val. po liūties Vilniaus Geležinio Vilko gatvėje vandenyje užstrigo automobiliai. Atvykus gelbėtojams, gatvėje apie pusantro metro gylyje buvo apsemti automobiliai „Volvo XC90“, „Volkswagen“ ir BMW.
Panaudoję valtį, ugniagesiai padėjo trims žmonėms išlipti iš automobilių. Transporto priemonės ištrauktos iš vandens.
11.45 val. pranešta, kad Sausio 13-osios gatvėje Vilniuje ant automobilių užvirto medis. Panaudojus grandininį pjūklą, medis supjaustytas ir pašalintas nuo automobilių „Audi A2“ ir „BMW 320“.
14.30 val. Šv. Stepono gatvėje teko šalinti medį nuo dar trijų automobilių „Ford“.
15.22 val. pranešta, kad Simno gatvėje Alytuje į namo kiemą bei į namo vidų plūdo vanduo iš gatvės.
Ugniagesiai iš namo išvedė merginą. Panaudojus tris motorinius siurblius vanduo išsiurbtas iki saugaus lygio.
Antradienį Vilniuje iškritus stichiniam lietaus kiekiui, sulaukta per 300 pranešimų apie padarytą žalą, pažeidimus, buvo kilę sunkumų transportui, vanduo užliejo kiemus ir rūsius.
