Vienam iš namo gyventojų pateikus skundą dėl kaimynų traukiamo dūmo balkonuose, ant pastato gali atsirasti specialūs ženklai, informuojantys visus gyventojus apie draudimą rūkyti balkonuose.
„Facebook“ kilo diskusija, kai vieno Vilniaus miesto mikrorajono gyventojai pastebėjo, kad uždraudus rūkyti balkonuose, rūkalų kvapą pajuto laiptinėje, kiti dėl netinkamai veikiančios namo ventiliacijos kvapą pajuto ir virtuvėje bei vonioje. Treti gyventojai sunerimo, kad dėl neatsakingų kaimynų gali net padaugėti gaisrų daugiabučiuose.
Ventiliaciją gadina savivaliavimas
Daugiabučių administravimu užsiimančios įmonės „Šilėja“ techninės priežiūros inžinierius Arūnas Treigys pastebi, kad kartais dėl daugiabučio ventiliacijos kalti būna ir patys gyventojai.
„Gal net ne patys nesandarūs pastatai, kiek patys gyventojai sudaro problemų, pavyzdžiui į bendrojo naudojimo ventiliacijos šachtas (tai yra draudžiama) pajungia gartraukius kartais ypač galingus, kurie ir stabdo ir keičia oro judėjimo kryptį.
Vėjo slėgio kaita – liaudyje sakoma „mūša į kaminą“ tai yra neleidžia išeiti dūmams, tuo pačiu kvapams iš ventiliacijos šachtų“, – tikina ekspertas.
A. Treigys tvirtina, kad rūkymo zonų lauke prie daugiabučių įrengti šiuo metu, bent Vilniaus mieste, neplanuojama, o jas įrengti nėra taip paprasta. Būtina atsižvelgti į dominuojančio vėjo kryptį, atstumus nuo pastatų, vaikų žaidimų aikštelių bei kitų nerūkymo zonų.
Kyla neaiškumų
A. Treigys tikina, kad Vidaus reikalų ministerijos išleistas įsakymas kelia nemažą galvos skausmą daugiabučius administruojančioms įmonėms, nes neaišku kaip ir kur turi būti tvirtinami įspėjamieji ženklai, kas už juos turėtų mokėti. Taip pat įsakyme yra ir nemažų spragų, kuriomis rūkaliai gali pasinaudoti.
„Įsakyme nėra paminėtos bendro naudojimo džiovyklos – tai būtų 1-464 LI serijos namai pvz. Karoliniškių devynių aukštų namai. Pusiau atviros džiovyklos taip pat yra Pašilaičių monolitiniuose namuose.
Rašoma, kad ženklai turi būti pagaminti iš patvarios ir atmosferos pokyčiams atsparios medžiagos ir tvirtai pritvirtinti, tačiau kad būtų tvirtai pritvirtinti ant fasado turi būti aptarti šie klausimai: butų savininkų apklausa – balsavimas, kad neprieštaraus sienos gadinimui, suderintas projektas su butų savininkais, savivaldybe, o jei naujas namas – tai ir su namo architektu“, – komentuoja UAB „Šilėja“ atstovas.
Bijo gaisrų
„Facebook“ vykusioje diskusijoje dalyvavę kai kurie vilniečiai baiminosi, kad dėl butuose bei laiptinėse pradėję rūkyti kaimynai gali sukelti ir gaisrus.
Priešgaisrinės apsaugos ir gebėjimo departamento atstovas Aurelijus Česūnas tikina, kad kol kas duomenų apie padidėjusį gaisrų skaičių daugiabučiuose nėra, tačiau perspėja, kad nuorūka tikrai gali sukelti gaisrą.
„Cigaretės degimo metu pasiekiama 430 – 600 laipsnių temperatūra ir tai yra pakankamai aukšta temperatūra, nuo kurios gali užsidegti šalia esantys daiktai. Pavyzdžiui medienos savaiminio užsidegimo temperatūra yra virš 300 °C, popieriaus – per 230 °C, medvilnės – per 210 °C. Taigi ne vietoje palikta ar numesta nuorūka gali sukelti gaisrą“, – tvirtina A. Česūnas.
Atstovas prideda, kad pagal gaisro priežastis daugiabučiuose neatsargus rūkymas praėjusiais metais užėmė ketvirtąją vietą. Iš viso, tokių gaisrų buvo 93 arba 15 procentų visų daugiabučių namų gaisrų.
Dažnesnės priežastys buvo šios: neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (131 atvejis); elektros įrenginių, prietaisų, instaliacijos gedimai (112); krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir naudojimo pažeidimai bei gedimai (110).