Tiesa, šįkart tiems, kurie valstybiniame egzamine surinko 85, ar daugiau taškų, taip pat tiems, kurie mokyklą baigė anksčiau ir nori vienodomis sąlygomis šiemet stoti į universitetus ar kolegijas.
Kai kurie politikai perspėja – tai tik iliuzija, kad ministrė taip išspręs problemą.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė į Seimo švietimo ir sporto komiteto posėdį atėjo gerai nusiteikusi. Tačiau netrukus iš komiteto narių gavo pylos dėl to, kad apie 4 tūkstančiams abiturientų neišlaikius matematikos ir jiems užsivėrus keliui į valstybės finansuojamas vietas universitetuose, ministerija nusprendė didelei daliai iš jų pridėti po 10 balų.
Dėl to kilo naujas skandalas – nepatenkinti liko geriausiai besimokantieji, kuriems balų pridėti nereikėjo.
„Švietimas nėra raketų mokslas. Nustokit tą mitą visiem įteigti, kad jūs nieko negalėjote padaryti, jūs viską galėjote padaryti“, – teigia Švietimo ir sporto komiteto narys Simonas Kairys.
„Dėl raketų mokslo, tai mes atėję dirbti radom daug paleistų raketų, kurias turim į vienas ar kitas puses teisingai paleisti“, – atkerta ministrė Raminta Popovienė.
Vėl dalys balus
Kad atstatytų teisingumą, ministerija paskelbė, kad vėl dalys balus.
„Asmenims, kurie gavo nuo 86 iki 94 taškų, buvo pridėta skirtingai, priklausomai, kiek jie gavo, ir atitinkamai bus pridėta papildomai tiek, kiek jie negavo iš 10“, – komentuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė.
Atestatuose niekas nesikeistų – balai prisidės tik stojantiems į aukštąsias skaičiuojant konkursinį balą. Gavus mažiau nei 86 taškus per brandos egzaminą, papildomų balų stojant į aukštąją nebūtų. Tačiau balų pridėtų ir tiems, kurie laikė ankstesniais metais, bet nori įstoti į aukštąją šiemet.
„Jų rezultatai yra konvertuojami į skalę kaip įprastai numato taisyklės, nuo 40 iki 100 balų, ir atitinkamai pridedami 10 balų tam, kad visi būtų gavę po 10, turėtų 10 taškų poveikį. Atitinkamai mes išlyginame konkurencines sąlygas“, – sako R. Valutytė.
„Visi apsimetam šitam komiteto posėdy lyg spektaklyje, kad čia viskas tvarkoj buvo. Vienas sprendimas, dabar šiek tiek korekcijų, ne, visgi tai yra didelis skandalas ir gaila, kad apie tas atsakomybes nelabai kalbama po šio skandalo“, – kritikos žeria S. Kairys.
Kaltina Nacionalinę švietimo agentūrą
Ministrė dėl egzaminų fiasko atsakomybės šešėlį meta Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA).
„Po vadovėlių trūkumo, po bendrų ugdymo programų koregavimo ir iš tiesų tokios painios sistemos, pavertusios šių metų abiturientus tam tikromis eksperimentinėmis aukomis“, – teigia R. Popovienė.
Švietimo agentūros vadovas, iš pradžių pažadėjęs atsakyti į klausimus, vėliau tyliai nuo žurnalistų klausimų paspruko. Grįžo tik kai ministrė paskambino ir pareikalavo sugrįžti.
„Mes turime kalbėti apie mokytojų, apie didaktikas, mes turime kalbėti apie kvalifikacijos augimą, kalbėti apie mūsų ambiciją ateityje“, – situaciją komentuoja NŠA direktorius Simonas Šabanovas.
Taigi, direktorius kaltę permeta mokytojams, kurie turėjo dirbti be vadovėlių ir metodinės medžiagos.
O patys universitetai, paklusdami ministerijos siūlomam priėmimo balų skaičiavimui, turės pažeisti Mokslo ir studijų įstatymą – pagal jį konkursinio balo sandaros taisyklės turi būti patvirtintos iki gruodžio pirmos dienos.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Nereikia sukti galvos dėl strategijų, dėl mokymo kokybės, dėl programų ir t.t ...
