„Valstybės saugumo departamentas bei kitos teisėsaugos institucijos pasisako apie tuos Baltarusijos piliečius, kurie gyvena Lietuvoje, išvažiuoja į Baltarusiją ir grįžta (...) – kaip patikrinti jų bendradarbiavimą ar priklausymą kitai institucijai, kokių intencijų turi“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė E. Dobrowolska, nurodydama žvalgybos institucijų įvardijamus rizikos aspektus.
„Tuo tarpu NSGK pirmininkas kalba apie galimus ribojimų suvienodinimus į ateitį. Kitaip sakant, tų žmonių, kuriuos mes jau šiandien turime, tų, kurie jau dabar važinėja, klausimo niekaip nesprendžia“, – aiškino ministrė.
Todėl, pripažįsta E. Dobrowolska, Seime registruoti siūlymai, susiję su papildomais ribojimais baltarusiams, nėra logiški.
„Šiek tiek pasigendu logikos ir priežastinio ryšio. Tai, ką sako VSD ataskaitos, teisėsaugos institucijos – tai yra labai rimtas klausimas, kokiu būdu ir kokias rizikas mes turime, kaip mes galime jas valdyti“, – aiškino Vyriausybės narė.
„Toks pasiūlymas niekaip neatliepia to, ką sako VSD. (...) Klausimas – ką mes sprendžiame ir kokiomis priemonėmis? Norėtųsi, kad bent jau loginė grandinė egzistuotų“, – pabrėžė ji, neabejodama, kad pastarasis klausimas grįš į parlamentarų darbotvarkes.
Pernai gruodį trejetas konservatorių registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sustabdyti Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą su atitinkamomis jiems taikomomis išimtimis – pavyzdžiui, tokie ribojimai nebūtų taikomi aukštos kvalifikacijos darbuotojams.
Visgi konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tokį bendrapartiečių registruotą siūlymą laiko nervine reakcija į Valstybės saugumo departamento (VSD) išreikštas grėsmes ir sako, kad dėl efektyvių priemonių joms užkardyti dar reikalingos diskusijos.
Praėjusį pavasarį Seimas įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams – metams sugriežtinta leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, uždraustas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną. Taip pat apribota Rusijos piliečių teisė įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje.
Visgi, prezidentas vetavo šį įstatymą. Šalies vadovas nurodė, kad parlamentui reiktų laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams. Tačiau Seimas atmetė G. Nausėdos veto.
