Seimo plenarinio posėdžio metu suteikta tribūna pasisakyti įvairių viešojo sektoriaus organizacijų atstovams, prašantiems valdančiųjų dėmesio jų problemoms ir mažų atlyginimų klausimui.
Darbas baigėsi mirtimi
Šių metų spalį protestavusios Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė Seimo nariams sakė, kad dabartinis valstybės biudžeto projektas socialiniams darbuotojams nieko gero nežada.
„Daugumos socialinių darbuotojų ar kitų mūsų sektoriaus darbuotojų atlyginimai kitais metais neaugs. Lietuvos socialinių darbuotojų atlyginimai priklauso nuo kiekvienos savivaldybės atskirai. Čia ir prasideda atlyginimų kadrilis“, – Seime kalbėjo J. Tamašauskienė.
Jos teigimu, kai tarp kai kurių savivaldybių socialinių darbuotojų atlyginimai po mokesčių skiriasi 450 eurų.
„Labai gaila, kad už vienodai atliekamą darbą skirtingose savivaldybėse socialinių darbuotojų atlyginimai drastiškai skiriasi“, – pridūrė J. Tamašauskienė.
Dar viena opi socialinių darbuotojų problema – darbo metu patiriamas smurtas, sužalojimai ar net mirties atvejai, nuo kurių socialiniai darbuotojai, kaip sako J. Tamašauskienė, turi gintis nebent rankinėmis. Ji įvardijo, kad socialinio darbo lauke patirti 192 lengvi kūno sužalojimai, du sunkūs, o vienas mirtinas.
Valstybei nebereikia mokslo
2017–2018 metais mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai kilo 37 proc. po beveik dešimtmetį neindeksuotų atlyginimų, sako Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesinės sąjungos vadovė, iniciatyvinės grupės „Paskutinis prioritetas“ narė Rūta Žiliukaitė. Tačiau, jos manymu, tai nėra argumentas nesvarstyti mokslo sektoriaus atlyginimo klausimų.
„Mums politikai sako, kad pinigų nėra, nes yra labiau nuskriaustų grupių ir bendruomenių. Be abejo, tikrai yra labiau nuskriaustų. Lygiai taip pat yra šitoje valstybėje mokestiniu požiūriu daug labiau privilegijuotų grupių ir bendruomenių nei yra mokslininkai ir visi viešojo sektoriaus darbuotojai“, – Seime ketvirtadienį kalbėjo R. Žiliukaitė.
Ji piktinosi, kad šiuo metu politikoje nėra nei sistemingo požiūrio, nei vizijos.
„Šiuo metu aš sakyčiau, kad politikai renkasi tarp mokslo finansavimo ir išlaidų socialinei apsaugai, sprendžiant iš viešai politikų pasakomų žodžių. Jeigu iš tiesų renkamasi tarp mokslo finansavimo ir pensijų didinimo, tuomet mokslo šiai valstybei nebereikia“, – nukirto R. Žiliukaitė.
Pamiršo savo pažadus
Ketvirtadienio rytą dvi valandas įspėjamąjį streiką vykdžiusios Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovas Egidijus Milešinas pabrėžė, kad mokytojai neturėjo kitos išeities – tik imtis streiko, nes Vyriausybė neįgyvendina savo liepos mėnesį duotų pažadų.
„Šiandien mes kovojame ne dėl didesnių atlyginimų, mes kovojame dėl švietimo ateities. Nors kitų metų biudžetas nesprendžia švietimo sistemos problemų, jame nėra ambicijos ir aiškių tikslų problemoms spręsti. Švietimo sistemos sėkmės priklauso ne nuo pinigų, o nuo aiškių tikslų, kuriems tie pinigai išleidžiami“, – akcentavo E. Milešinas.
Jis pasigenda politikų noro ir lyderystės tobulinti švietimo sistemą, nors dar visai neseniai Lietuva išsikėlė tikslą iki 2025 metų mokytojo profesiją paversti prestižine.
Prašo laikytis žodžio
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimir Banel pabrėžė, kad statutiniai pareigūnai „yra vieni iš nedaugelio, kurie vis dar čia, o ne ten“, turėdamas omenyje, kad pareigūnai dar nesileido į streikus. Vis dėlto jis pridūrė negalintis pažadėti, kad status quo tęsis ilgai.
„Teisėsauga padarė savo namų darbus, mes šitoje vietoje iš politikų laukiame ne kažkokių pažadų, bet tik įsipareigojimų vykdymo. Įsipareigojimas įtvirtinti Vyriausybės programoje, ją patvirtinote jūs visi. Tad viso labo reikia įgyvendinti“, – seimūnus ragino V. Banel.
Jis Seimo narių prašė laikytis savo žodžio.
„Ne pinigai yra esmė. Žodžio ir ne žodžio žmonėms noriu pasakyti – mes daug apie tai girdime, bet žodžio reikia laikytis. Jeigu negerbiamos bendruomenės, jos negirdimos, tai bent jau gerbkite tuos sprendimus, kuriuos čia priimate“, – pridūrė V. Banel.
Kritinė situacija
Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė Seimo tribūnoje pripažino, kad sveikatos sistemoje tvyro chaosas – darbuotojai patiria didelį emocinį spaudimą, fizinį nuovargį, darbas nevertinamas, o krūviai neadekvačiai dideli.
„Vykstant debatams dėl valstybės ir PSDF biudžetų turime apgailestauti, kad joks kokybinis proveržis sveikatos priežiūros sistemoje nėra pasiektas. Manome, kad vykdoma politika nepateisina sistemos darbuotojų teisėtų lūkesčių ir netenkina visų Lietuvos gyventojų gauti kokybiškas paslaugas“, – Seime sakė Ž. Gudlevičienė.
Būtent dėl to situaciją sveikatos sistemoje ji vadina kritine, nes darbuotojų trūksta, jų pasiskirstymas netolygus, o atlyginimai per maži.
