Apklausa atskleidė žmonių baimes
Šalčininkų r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės Janinos Alkovskos teigimu, šis vakcinavimo procentas pasiektas didžiulėmis bendromis įvairių savivaldybės įstaigų, vietos autoritetų pastangomis.
Taip pat įvairiomis priemonėmis bandoma didinti žmonių žinias ir pasitikėjimą vakcinomis – rengiami seminarai, konsultacijos, susitikimai su gyventojais, taip pat patikima informacija skleidžiama ir socialiniuose tinkluose. Primename, kad visą patikimą informaciją apie vakcinas taip pat galite rasti interneto svetainėje https://koronastop.lrv.lt/lt/vakcina.
Tam, kad išsiaiškintų, kas lydi nepagrįstas žmonių baimes ir kaip su jomis kovoti, Šalčininkų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras birželio mėn. 25 d. – liepos mėn. 4 d. inicijavo gyventojų apklausą, kuri atskleidė, kad didelė dalis rajono gyventojų į skiepus žiūri neigiamai ar visai nepasitiki, o kita dalis nesiskiepija, nes bijo šalutinių vakcinos poveikių.
„Rengiami seminarai, konsultacijos, gyvi susitikimai su gyventojais, dalinamasi mokslu grįsta informacija facebook’e, savivaldybės interneto svetainėje, Šalčininkų visuomenės sveikatos biuro svetainėje. Vis dėlto, gyventojai gauna informaciją ir iš kitų – nepatikimų – šaltinių. Įtakos turi aplinkinių nuomonė, žiniasklaidos (tiek vietinės, tiek užsienio, ypač – Rusijos ir Baltarusijos) įtaka. Nuomonės dažnai prieštaringos, todėl žmogui sunkiau susigaudyti ir apsispręsti.
Šalčininkų visuomenės sveikatos biuras iš kai kurių ugdymo įstaigų darbuotojų gauna anglų/rusų kalba įgarsintus skiepų priešininkų filmukus, kaip atsaką į skleidžiamą mokslu grįstą informaciją. Tenka pripažinti, kad rajone net ir medikų tarpe yra vakcinų priešininkų“, – informuoja Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija (SVSBA).
Gyventojų baimės dėl vakcinos nepagrįstos
Asociacija pastebi, kad dažnai gyventojai pergyvena dėl savo vaikų: skambindami teiraujasi dėl galimų padarinių ateityje, įtakos vaisingumui, ar nesukels kitų ligų. Pasak Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos, suaugę žmonės dažnai bijo galimos prastos savijautos po vakcinacijos, trombų susidarymo, neigiamo poveikio sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje, alerginių reakcijų ar net mirties. Taip pat baiminasi, kad vakcinos labai greitai sukurtos ir skiepų poveikis nėra ištirtas ilgamečiais tyrimais. Turintys lėtinių ligų baiminasi, kad po vakcinavimo pablogės bendra jų sveikatos būklė.
Su tokiomis žmonių baimėmis susiduria ir Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Renata Aleknienė. Medikė sako, kad daugiausia pacientų teiraujasi dėl galimo krešulių susidarymo, tačiau tai ne vienintelė baimė, kuri kausto gyventojus.
„Daug kas klausdavo, ar jų organizmas nelinkęs į krešulius. Tie žmonės, kurie serga tam tikromis lėtinėmis ligomis, kvėpavimo sistemos ar širdies kraujagyslių ligomis, jie nerimauja, kad vakcina paskatins jų ligų paūmėjimą. Toks manymas yra klaidingas, nes vakcina kaip tik, atvirkščiai, apsaugo nuo galimų komplikacijų, jei žmogus užsikrėstų koronavirusu.
Dar labai dažnas klausimas būdavo iš turinčių alergijų. Žmonės dažnai bijo, kad vakcina paskatins alergines reakcijas ar, galbūt, ištiks anafilaksinis šokas.
Jei kalbant apie vaikų populiaciją, čia stebimas didesnis nepasitikėjimas vakcinomis nuo Covid-19 ligos. Dažniausiai tėvai nenori skiepyti vaikų, nes, neva, yra nepakankamai ištirta vakcina.Tėvai klausia, jeigu vaikas serga bronchine astma, klausia, ar nebus blogiau nuo vakcinos. Rečiau susidūriu su tokiu klausimu, ar nesukels nevaisingumo“, – sako gydytoja R. Aleknienė. Pasak medikės, tokios baimės yra nepagrįstos ir tai rodo švietimo spragą: „Jei žmogus mano, kad vakcina gali paūminti tam tikras lėtines ligas, tai yra manymas atvirkščiai, negu yra vakcinos tikslas – apsaugoti tuos, kurie serga lėtinėmis ligomis, nes koronavirusas jiems gali būti pražūtingas“.
Aukštadvario PSPC vadovė, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė sako, kad dažnas pacientas įtikėjęs mitu, kad pasiskiepijus teks persirgti koronavirusu.
„Tokį teiginį galima pavadinti mitu, nes tai nėra tikras sirgimas koronavirusu. Tos nepageidaujamos reakcijos: temperatūra, šaltkrėtis, nuovargis, silpnumas – tikrai yra nemalonios, žmogus jaučiasi lyg iš tikrųjų sirgdamas, bet tai nėra liga, tai yra mūsų imuninės sistemos darbas. Tokiu būdu mūsų imunitetas gamina antikūnus, geruosius kareivius, nukreiptus prieš Covid-19 virusą ir tokia išraiška mūsų kūnas jaučia nepageidaujamas reakcijas. Ką labiausiai reikėtų pabrėžti, kad tai yra trumpalaikės reakcijos, trunkančios 1-2 dienas, tos reakcijos labai paprastai valdomos ibuprofeno ar paracetamolio nereceptiniais vaistais“, – sako J. Dūdienė.
Aukštadvario PSPC vadovė pastebi, kad žmonės vis dar laiko vakcinas nuo koronaviruso eksperimentinėmis, nors tokiam teiginiui pagrindo jau praktiškai nėra.
„Didelė dalis žmonių mūsų klausdavo, ką mes čia per eksperimentines vakcinas siūlome jiems. Nemaža tokių žmonių dalis išreikšdavo nepasitikėjimą vakcina ir atsisakydavo skiepytis. Kiekvienam tokį klausimą užduodančiam žmogui užduodu kitą klausimą: ar neužtenka virš 200 mln. pasiskiepijusių žmonių, pavadinkim, „tyrimo“? Tai yra daug didesne apimti atliktas „tyrimas“, negu bet kokiam kitam vaistui ar kitai vakcinai. Tai naujųjų koronaviruso vakcinų ištyrimas yra labai greitas ir labai masinis.
Kalbant apie reakcijas, irgi, tiek, kiek yra sukaupta informacijos apie jas, tai irgi yra milžiniški skaičiai apdorotos mokslinės informacijos. Tai kiek dar galima laukti dar didesnio mokslinio ištyrimo? Manau, kad jau yra laikas pasitikėti turimais duomenimis, kurie, beje, sutapo su klinikinių tyrimų duomenimis, atliktais 2020 metais – vakcinos labai efektyviai apsaugo nuo sunkios mirtinos COVID-19 ligos – šiuo metu ligoninėse, gaudami deguonį dėl dusulio ir reanimacijose gydomi 98-99 proc. pacientų, kurie yra pasiskiepiję“, – pastebi J. Dūdienė.
Dažnas skeptikų argumentas – net ir po skiepo galima užsikrėsti
Šeimos gydytoja R. Aleknienė sako, kad yra tiesos, jog net pasiskiepijęs asmuo gali susirgti. Tačiau rizika yra dešimtimis kartų mažesnė.
„Lygiai taip pat kaip ir sunkių ligos formų rizika yra daug mažesnė. Nes jei dabar pažvelgtume į Covid-19 statistiką, pamatytume, kad ligoninėse daugiausia guli tie, kurie nebuvo pasiskiepiję. Tai nesiskiepyti dėl to, kad išlieka rizika susirgti, mano manymu, yra klaidinga, nes bet kokiu atveju vakcina apsaugo nuo komplikacijų. Nes komplikacijos net ir persirgus lengva koronaviruso forma gali būti varginančios. Aš ir dabar dirbu su keliais pacientais, kurie persirgo pavasarį ar žiemos metu, jie sirgo lengva forma, tačiau dabar jie turi daugybę nusiskundimų“, – pažymi gydytoja R. Aleknienė.
Primename, kad patikima informacija apie galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepus skelbiama adresu https://koronastop.lrv.lt/lt/vakcina.
Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija primena, kad pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 kartais gali pasireikšti tokie šalutiniai poveikiai: nuovargis, skausmas ir patinimas injekcijos vietoje, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai; šaltkrėtis, karščiavimas. Simptomai įprastai praeina po dienos ar kelių dienų. Šalutinis poveikis yra ženklas, kad imuninė sistema reaguoja į vakciną ir pradeda gaminti antikūnus, galinčius įveikti virusą ir neleidžiančius jam daugintis, todėl pasiskiepijus išvengiama ligos arba sergama silpnesne ligos forma.
Gyventojams atsakymų į klausimus apie COVID-19 vakcinas ir vakcinaciją rekomenduojama ieškoti patikimuose šaltiniuose: koronastop.lrv.lt, Sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, Pasaulio sveikatos organizacijos tinklapyje, Visuomenės sveikatos biurų puslapiuose, taip ulac.lt.
Tekstas parengtas finansuojant projektą Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
