Pasak opozicinės frakcijos parlamentarų, įvertinus didžiulę infliaciją, kuri Lietuvoje šių metų spalį siekė 22 proc., taip pat didėjančias maisto ir paslaugų kainas, viršijančias 30 proc., tikslinga galvoti apie senatvės pensijų spartesnį didinimą – tiek bazinės šios pensijos dalies, tiek individualiosios dalies, nes dabartinis didinimas, pasak Seimo narių, neatsveria infliacijos. Parlamentarai teikia du galimus pensijų didinimo variantus.
„Šiuo metu senatvės pensija sudaro tik 45,2 proc. buvusio darbo užmokesčio. Turime siekti įsipareigojimo, kad šis rodiklis būtų bent 50 proc. Skatindami, kad žmonės sąžiningai mokėtų mokesčius ir todėl gautų didesnes senatvės pensijas, siūlome papildomai didinti individualiosios socialinio draudimo pensijos dalį; ji galėtų didėti bent 5 proc. – iki 20 proc.
Tam iš „Sodros“ biudžeto rezervo reikėtų skirti 89 mln. eurų. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šio rezervo dydis su investicijomis ir turtu 2023 metais sieks 1 mlrd. 605,6 mln. eurų, todėl mūsų siūlymas netaptų rezervui per didelė našta“, – cituojama Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Rima Baškienė.
Įgyvendinus Seimo narės pasiūlymą dėl papildomo pensijos individualios dalies indeksavimo, vidutinė senatvės pensija (turint būtinąjį stažą) siektų 586 eurus ir būtų 11 eurų didesnė nei Vyriausybės pateiktame kitų metų „Sodros“ biudžeto projekte (575 eurų).
Parlamentaras, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis kelia klausimą Vyriausybei – jeigu „Sodros“ surenkamos įmokos ir ateities projekcijos leidžia individualiąją pensijos dalį didinti apie 15 proc., kodėl iš valstybės biudžeto bendroji pensijos dalis didinama tik 9 proc.?
L. Kukuraičio teigimu, siekiant užtikrinti pilną darbo užmokesčio įmokomis surenkamo biudžeto perskirstymą pensijoms, neutralizuoti infliacijos pasekmes pažeidžiamiausiai visuomenės daliai, sparčiau mažinti pensininkų skurdą ir greičiau pasiekti 2021 metais padarytų pensijų indeksavimo pokyčio – spartesnio pensijos individualios dalies indeksavimo – tikslus, 2023-iais metais pensijų indeksavimo koeficientą reikia nustatyti 1,1534 (šiuo metu yra 1,0902), o pensijų apskaitos vieneto vertės dydį – 6,03 euro (dabar – 5,70 euro).
„Tai leistų senatvės pensijas papildomai padidinti vidutiniškai daugiau nei 30 eurų mėnesiui. Be to, būtų visiškai išmokėti pensijoms skirti valstybės biudžeto asignavimai, o „Sodros“ rezervas papildytas tik kiek mažiau negu numatoma dabartiniame projekte“, – pažymi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas L. Kukuraitis.
Seime – „Sodros“, PSDF biudžetų svarstymas
Seimas antradienį svarstys perteklinį 2023 metų „Sodros“ biudžetą. Planuojamos jo pajamos ir išlaidos pirmą kartą šalies istorijoje perkops 6 mlrd. eurų.
Tuo metu subalansuotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas pirmą kartą perkops 3 mlrd. eurų.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, planuojama, kad kitąmet „Sodros“ biudžeto pajamos viršys išlaidas beveik 236 mln. eurų, o rezervas su investicijomis ir kitu turtu artės link 2 mlrd. eurų.
„ Antrus metus iš eilės „Sodros“ biudžetas subalansuotas ir jei šalies ekonominės prognozės nesikeis, visos socialinio draudimo rūšys – pensijų, ligos, motinystės ir nedarbo – ir toliau turėtų formuoti teigiamą „Sodros“ biudžeto rezultatą. Visgi, nors „Sodros“ biudžetas renkamas gerai, tokio ekonominio neapibrėžtumo kontekste ir toliau turime kaupti rezervą, o išlaidas planuoti atsakingai ir tikslingai”, – BNS sakė M. Navickienė.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė pabrėžė, kad kitais metais, skirtingai negu anksčiau, bus subalansuotos visų socialinio draudimo rūšių pajamos ir išlaidos. Iki šiol iš motinystės draudimo pajamų buvo surenkama mažiau negu išmokama išmokų.
„Neturime diskusijos nei apie kokius tarifų neatitikimus, nei kad reikia kažką sistemiškai labai stipriai keisti“, – BNS teigė komiteto vadovas.
Prognozuojama, jog vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, 2023 metais augs beveik 74 eurais, arba 14,7 proc. iki 575 eurų. Jos ir apdraustųjų vidutinių draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos „Sodros“ įmokos, santykis 2023 metais bus 35,2 proc., arba 2 procentinio punkto didesnis nei 2022 metais, o santykis su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu atskaičius mokesčius – 48,3 procento.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas BNS pabrėžė, kad PSDF pajamų ir išlaidų planas auga daugiau nei valstybės biudžetas. Pasak jo, virš 500 mln. eurų sieks rezervas, bus keičiama jo panaudojimo tvarka.
„Tikimės, kad šie pinigai leis pakankamai efektyviai valdyti sveikatos sistemą, juolab, kad prasidės greitosios pagalbos tinklo pertvarka, bus galimybė pradėti naudoti RRF lėšas“, – teigė A. Matulas.
Didžiąją dalį PSDF išlaidų numatoma skirti sveikatos priežiūrai – 2,123 mlrd. eurų (9,3 proc. daugiau nei šiemet). Vaistams ir medicinos priemonėms numatoma skirti 579,582 mln. eurų (9,3 proc. daugiau), medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – 125,723 mln. eurų (10 proc. daugiau).
